Apie mus » Tarptautinė veikla

2017-06-19

 

Birželio 15 d. Briuselyje vyko COPA-COGECA prezidiumo posėdis, kuriame dalyvavo LŽŪKA "Kooperacijos kelias" valdybos narė Kristina Lukoševičiūtė, asociacijos narys bei COGECA viceprezidentas Mindaugas Maciulevičius bei Tarptautinių ryšių koordinatorė Inga Siaurusevičiūtė. Posėdyje buvo aptarta dabartinė žemės ūkio rinkos situacija bei vykstančios Europos Sąjungos prekybos derybos su kitomis pasaulio šalimis: Brazilija, Kinija, Kanada, Amerika. 

Buvo diskutuota ir apie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES poveikį šalims narėms, svarstyti įvairūs jos pasitraukimo scenarijai ir galimi padariniai: sienų apsauga, kas ypač aktualu Šiaurės Airijos regionui, importo bei eksporto galima situacija bei prognozės, susitarimai dėl prekybinių mainų. Didžioji Britanija yra viena iš didžiausių bendro ES biudžeto šalių donorių, todėl jai pasitraukus susidarys biudžeto deficitas. Tačiau sekant pastaruosius politinius įvykius ES šalys narės tikisi, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas nebus drastiškas ir ryšiai su ES šalimis nebus nutraukti visiškai.

Prezidiume aptarta Bendroji žemės ūkio politika, išreikštas nerimas, dėl finansavimo dydžio įvairioms žemės ūkio sritims bei pranešta, kad galutines išvadas COPA-COGECA turėtų pateikti 2018 m. vasarį, nors ankstesniuose posėdžiuose buvo planuota pateikti išvadas dar šių metų lapkritį.

Buvo kalbėta ir apie gyvūnų gerovės reikalavimų laikymosi svarbą šalyse narėse, visuomenės sąmoningumą bei skatinimą laikytis ES direktyvų, liečiančių gyvūnų gerovės, veterinarijos ir aplinkosaugos reikalavimų. Augalų apsaugos produktų aptarime buvo pristatyta, kad herbicido glifosato naudojimas ES šalyse pratęstas dar 15 metų, nes pagal Europos maisto saugumo tarnybos ir Europos chemikalų tarnybos atliktus tyrimus nerasta, kad jis keltų pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai. Taip pat bus išleista COPA-COGECA receptų knygelė, kurioje bus įvairūs receptai iš visų ES šalių.

Nuomonėmis keitėsi bei aktyviose diskusijose dalyvavo ir N. Notaro – Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato Aplinkos apsaugos padalinio vadovas, kuris pristatė veiksmų planą gamtai, ekonomikai ir žmonėms bei G. Oettinger – Europos Komisijos biudžeto ir žmogiškųjų išteklių Komisaras, kuris aptarė būsimą daugiametį ES biudžetą.

 

2017-03-11

 

Kovo 9 d. vyko Cogeca organizacijos vadovybės – prezidento ir viceprezidentų – posėdis, kuriame dalyvavo ir naujai išrinktas Cogeca viceprezidentas – Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ narys Mindaugas Maciulevičius.

Posėdyje aptartos naujos Europos Komisijos iniciatyvos, supažindinta su informacija apie šiuo metu vykstančią viešąją konsultaciją dėl BŽŪP ateities. Europos Komisija jau yra gavusi per keliasdešimt tūkstančių atsakymų į pateiktą klausimyną. Europos ūkininkai ir žemės ūkio subjektai raginami kuo aktyviau dalyvauti šioje konsultacijoje, kad žemdirbių balso nenusvertų organizuotai veikiančios aplinkosaugininkų interesų grupės. Kooperatyvų nariams pildant anketą rekomenduojama akcentuoti kooperacijos ir kooperatyvų svarbą, siekiant užtikrinti ūkininko ūkio ateitį.

Posėdžio dalyviai aptarė ir Europos kooperatyvų inovacijos apdovanojimą – prizą, kurį Cogeca įsteigė siekdama paskatinti ir paviešinti inovacijas kooperacijoje. Skelbiamos apdovanojimo kategorijos: maisto perdirbimas, verslo modelio inovacijos, valdymo ir paslaugų inovacijos, informacijos ir komunikacijos technologijų inovacijos. Šis prizas buvo įteiktas 2009, 2012 ir 2014 m. Laimėtojus renka komisija, kurią sudaro po vieną Cogeca vadovybės, Europos Parlamento, Europos Komisijos, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovą ir Copa-Cogeca generalinis direktorius. Šiais metais atstovauti Cogeca komisijoje paskirtas Mindaugas Maciulevičius.

„Šis konkursas – puiki proga ne pasidžiaugti kooperatyvų aktyvumu diegiant inovacijas, bet ir galimybė parodyti platesnei Europos visuomenei kooperatyvų indėlį į tvarų žemės ūkį, kooperatyvų indėlį kuriant pridėtinę socialinę ir aplinkosauginę vertę. Tuo pačiu tai puiki priemonė padėti politikams, socialiniams partneriams ir piliečiams suprasti, jog kooperacija yra tiesiausias kelias į sėkmingą žemės ūkį“ – kalbėjo M. Maciulevičius.

 

2017-03-08

 

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas, l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas,  Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ narys ir Cogeca viceprezidentas Mindaugas Maciulevičius, kovo 7 d., Vilniuje susitiko su Cogeca viceprezidentu Martin Pycha, Čekijos žemės ūkio kooperatyvų vadovu Miroslaw Blazek bei žemdirbių savivaldos atstovais.

Susitikimo dalyviai aktyviai diskutavo BŽŪP po 2020 m. klausimais. Čekijos žemės ūkio kooperatyvų vadovas Miroslaw Blazek pažymėjo, kad čekai pasisako prieš ES siūlymą nustatyti tiesioginių išmokų „lubas“, kadangi Čekijoje vidutinis ūkio dydis – 80 ha, todėl TI lubų nustatymas čekų ūkininkams nenaudingas.

Atsižvelgiant į BŽŪP planavimo tendencijas jau šiandien aišku, kad BŽŪP biudžetas po 2020 m. mažės. Tačiau labai svarbu, kad Lietuva, drauge su kitomis Baltijos ir Vyšegrado šalimis laikytųsi vieningos pozicijos dėl išmokų sulyginimo su senosiomis ES šalimis.

„Senosios ES šalys turi puikią derybų patirtį ir siekia sau palankių sprendimų, todėl naujosios ES šalys turi konsoliduoti nuomonę bei poziciją ir aktyviai dirbti BŽŪP formavimo po 2020 m. procesuose“ – kalbėjo Cogeca viceprezidentas Martin Pycha iš Čekijos.

Susitikimo dalyviai sutarė susitikti gegužės mėnesį Čekijoje drauge su visomis Baltijos ir Vyšegrado šalimis dėl bendros pozicijos BŽŪP po 2020 m. formavimo, atstovaujant savo šalių žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams.

 

2017-02-10

 

Vasario 9-10 d. vykstančiame ES žemdirbių organizacijų COPA ir COGECA prezidiumo posėdyje dalyvavo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas. 

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Europos Komisaras Phil Hogan lankėsi bendrame Copa ir Cogeca prezidiumų posėdyje, kur Europos žemdirbių savivaldos atstovams pristatė savo lūkesčius dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities. 

Ph. Hogan teigė, jog būtina siekti paprastos ir kartu išmanios bei vieningos BŽŪP. Komisaras pabrėžė ūkininkų svarbą kuriant darbo vietas, užtikrinant kokybišką maistą, švarų vandenį ir orą, kaimo bendruomenių gyvybingumą. „Turime atsižvelgti į praėjusių metų patirtį ir drauge su partneriais sukurti geresnę BŽŪP. Aplankęs daug ES šalių esu įsitikinęs, jog BŽŪP būtina paprastinti“ – kalbėjo Komisaras.

Komisaras pabrėžė, jog ateityje BŽŪP turėtų išlikti 2 ramsčių struktūra, o ypač svarbu – stiprus pirmasis ramstis (tiesioginės išmokos), kuris palaiko ūkininkų pajamų lygį ir yra labai svarbus saugiklis rinkos nestabilumo ar krizių atveju, kai tuo tarpu antras ramstis – lėšos kaimo plėtrai – yra svarbios užtikrinant gyvenimo kokybę kaime.

Kaip svarbią problemą Ph. Hogan iškėlė kartų kaitą žemės ūkyje – būtinybę pritraukti į žemės ūkį jaunimą. „Kartų kaitos užtikrinimas – tai ne tik vidutinio ūkininko amžiaus „nuleidimas“ – įtraukiant jaunimą į žemės ūkį galima tikėtis ir daugiau naujų technologijų, inovatyvaus mąstymo, kurio dabar ypač stinga, nes žemės ūkiui būtina modernizacija ir investicijos“ – kalbėjo Ph. Hogan.

Komisaras atkreipė dėmesį ir  į rinkų nestabilumo problemą bei rizikos valdymo priemonių poreikį, naujų įrankių sukūrimo būtinybę. Taip pat aptarta naujų rinkų paieška, Komisijos delegacijų darbas derantis dėl patekimo į Kanados, Japonijos, Vidurio ir Tolimųjų Rytų rinkas. „Rytų šalyse auga vidurinioji klasė, kuriai patrauklūs aukštos kokybės ES produktai. Galime pasinaudoti esama pasauline politine situacija – jei JAV prezidentas D. Trumpas pasiryš vykdyti protekcionistinę politiką ir riboti užsienio prekybą – mes galėsime užpildyti rinkoje atsirasiančią spragą“ – kalbėjo Ph. Hogan.

Lietuvos atstovų paklaustas dėl galimybės užtikrinti Baltijos šalių ūkininkams teisingas ir sąžiningas tiesiogines išmokas Ph. Hogan teigė gertai žinantis ir suprantantis problemą. „Išmokų suartėjimas – viena ateinančios BŽŪP reformos sąlygų, tuo ypatingai domiuosi. Esu pasirengęs išklausyti visų pasiūlymų ir rekomendacijų, kaip to pasiekti. Žinoma, kad nebus lengva, tačiau esame pasirengę ieškoti išeities“ – teigė Komisaras.

 

COGECA posėdyje buvo renkamas vienas iš keturių COGECA viceprezidentų, kuriuo tapo Lietuvos atstovas – Mindaugas Maciulevičius. Tai pirmasis atvejis, kai COGECA viceprezidentu tapo lietuvis.

M. Maciulevičius yra Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ narys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys.


2015-10-30

2015 m. spalio 21- 23 dienomis Belfaste, Šiaurės Airijoje vyko Šiaurės Amerikos – Europos Sąjungos žemdirbių kongresas. Tai kas du metai Copa-Cogeca organizuojamas renginys, kurio pagrindinis tikslas – aptarti situaciją Š. Amerikos ir ES žemės ūkyje, bendradarbiavimo tarp kontinentų galimybes, vykstančias derybas ir kt. Renginyje tradiciškai dalyvavo JAV, Kanados, Meksikos bei Europos Sąjungos žemdirbių ir jų organizacijų atstovai.
Spalio 21 dieną buvo lankomi Šiaurės Airijos ūkiai – vienas mėsinės galvijininkystės ir vienas – modernus pienininkystės ūkis, kuriame naudojama pilnai robotizuota melžimo sistema.
Mėsinės galvijininkystės ūkio savininkas Sam Chesney ūkininkauja Kircubbin jau apie 50 metų. Ūkis įsikūręs ypač gražioje vietovėje, todėl ūkininkas stengiasi dirbti darnoje su gamta. 80 ha ūkyje laikoma 130 limuzinų veislės galvijų ir apie 50 veislinių avių. Vykdoma bulių selekcija, užtikrinanti lengvą veršiavimąsi, aukštų gyvūnų gerovės standartų laikymąsi, ko iš ūkininko tikisi vartotojai. Ganyklos atsėjamos ir kruopščiai prižiūrimos, todėl gyvulius stengiamasi kuo daugiau ganyti, siekiant aprūpinti gyvulius visomis reikiamomis maistinėmis medžiagomis.
Be to, lankytas modernus pienininkystės ūkis, kurio savininkas Thomas Steele kartu su tėvu ir broliu 263 ha žemės plote laiko apie 400 holšteinų veislės karvių.
Vidutinis bandos primilžis 10555 l iš karvės, didelis dėmesys skiriamas pašarui – ūkininkas stengiasi pasigaminti kuo daugiau aukštos kokybės pirmojo pjovimo žolės ir kukurūzų siloso, kad šiuo pašaru galėtų šerti didelio produktyvumo karves visus metus. Ūkininkas pastaraisiais metais daug investavo į naujus tvartus, 60 vietų melžimo karuselę bei modernią ūkio valdymo programinę įrangą. Ši pažangi valdymo technologija leidžia kaupti informaciją apie galvijų būklę, primilžius ir laktacijos fazę, todėl kiekviena karvė šeriama pagal jos poreikius.

Spalio 22-23 dienomis vyko kongresas, kurio tema – „Kur glūdi žemės ūkio sėkmės paslaptis?“.
Daugiausia dėmesio šio renginio metu skirta deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimų. Renginio dalyvių nuomone, tiek geopolitinė, tiek demografinė situacija pasaulyje įpareigoja Š. Amerikos ir ES ūkininkus bendradarbiauti, ieškant bendrų sprendimų, kaip didinti žemės ūkio sektoriaus produktyvumą. Be to, didelis dėmesys renginio metu skirtas vartotojų požiūriui bei socialinių tinklų ir masinės informacijos priemonių įtakai ūkininkų produktyvumui. Neretai vienas neatsargus, moksliškai nepagrįstas teiginys apie kai kurių produktų, jų grupių ar prekės ženklų savybes (pavyzdžiui, neseniai pasirodęs teiginys, neva mėsa kenksminga sveikatai) gali turėti labai didelės neigiamos įtakos tolimesniam to produkto konkurencingumui bei gerokai pakenkti produkto įvaizdžiui. Renginyje aptarti tokių atvejų pavyzdžiai bei diskutuota, kaip spręsti tokių neatsakingų viešų pareiškimų problemą.
Kreipdamasis į konferencijos dalyvius, naujai išrinktas Copa prezidentas Martinas Merildas (Martin Merrild) pabrėžė, jog šiuo metu ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai atsidūrę itin sudėtingoje rinkos situacijoje, kuriai didžiausios įtakos turėjo 2014 m. rugpjūtį paskelbtas Rusijos embargas žemės ūkio produktams. Vos per vieną dieną jie neteko 5 mlrd. Eurų vertės eksporto rinkos. Pieno kainos krito ypač skaudžiai, kai kur net apie 35 proc. Kiaulienos kainos – apie 20 proc. Rudenį paskelbtas skubiosios pagalbos paketas šiek tiek palengvins žemdirbių situaciją, tačiau itin reikšmingo teigiamo poveikio pajusti neleis. Sektoriui remti reikalingos papildomos priemonės bei stipri eksporto strategija. Anot Copa prezidento, Copa ir Cogeca remia vykstančias derybas dėl laisvosios prekybos sutarties su JAV, jei tik bus užtikrinta tinkama ES ūkininkų interesų apsauga. Be to, Copa-Cogeca ragina atsakingas institucijas mažinti ūkininkams tenkančią biurokratinę naštą, tenkančią dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ir stabdančią inovacijas. Naujasis Copa prezidentas priminė, kad kasdien pasaulinė populiacija išauga 140 000 žmonių, be to, ūkininkams tenka kovoti su klimato kaita, keliančia grėsmę maisto gamybai. Tai rimti, didžiuliai iššūkiai, kuriuos būtina spręsti bendrai.
Cogeca prezidentas Kristianas Pesas (Christian Pees) pabrėžė, jog tiek Š. Amerikos, tiek Europos Sąjungos ūkininkams tenka kovoti su nesąžininga, piktnaudžiaujančia verslo praktika maisto grandinėje, todėl ypač svarbu užtikrinti, kad ūkininkai sąžiningai uždirbtų už savo produkciją. Atlikus BŽŪP reformą, ūkininkus pasiekia mažesnė parama, tačiau iš jų reikalaujama brangių aplinkosauginių standartų laikymosi. Jungimasis į žemės ūkio kooperatyvus gali padėti ūkininkams geriau parduoti produkciją už geresnę kainą. Be to, svarbu išspręsti augalų apsaugos priemonių trūkumą rinkoje.
Konferenciją bendrai organizavusios Ulsterio ūkininkų sąjungos prezidentas Ianas Maršalas (Ian Marshall) pabrėžė, jog šis renginys – puiki proga pademonstruoti vieną stambiausių Šiaurės Airijos ekonomikos šakų – žemės ūkio ir maisto pramonę. Jis pabrėžė, jog nors visuose pasaulio regionuose ūkininkai susiduria su problemomis, toks renginys primena, jog ši pramonės sritis turi šviesią ateitį – tenkinti augančios populiacijos poreikius ir prisiimti sau tenkantį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas. Anot I. Maršalo, žemės ūkio organizacijos yra stipresnės, kai geba bendradarbiauti. Renginių metu sudalyvauta Latvijos ūkininkų federacijos organizuotame susitikime dėl Baltijos šalių pieno sektoriaus kooperatyvų tolimesnio bendradarbiavimo galimybių. Susitikime aptarti ligšioliniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos pieno gamintojų kooperatyvų ir jų organizacijų nuveikti darbai bei tolimesnio bendradarbiavimo galimybės. LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pristatė susitikimų su Europos Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Filo Hogano kabineto nariais, rezultatus bei pabrėžė, jog Komisaras labai palankiai vertina Baltijos šalių pieno gamintojų bendradarbiavimo ir bendros kooperacijos galimybę ir ragina pristatyti viziją, kaip tas bendradarbiavimas galėtų tapti dar efektyvesniu. Šio susitikimo metu nutarta ieškoti galimybių bendriems Baltijos šalių pieno gamintojų kooperatyvų tikslams įgyvendinti, orientuojantis į bendro pieno perdirbimo,  bendro prekės ženklo, bendros realizacijos galimybes.
RYGOJE - COPA IR COGECA PREZIDIUMO POSĖDŽIAI


2015-06-10


2015 m. birželio 2-3 dieną Rygoje, Latvijoje vyko išvažiuojamieji Copa ir Cogeca bei bendras Copa-Cogeca prezidiumo posėdžiai, kuriuose dalyvavo LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ atstovai. Į išvažiuojamuosius posėdžius šį kartą pakvietė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Latvijos žemdirbių organizacijos. Prezidiumo posėdžiuose lankėsi ir savo įžvalgomis apie ES žemės ūkio politiką dalijosi Latvijos ministrė pirmininkė Laimdota Straujuma ir Latvijos žemės ūkio ministras Janis Duklavs. Lietuvai šiuose renginiuose šį kartą atstovavo ne tik „Kooperacijos kelias“, bet ir LŪS, LŽŪBA ir LR ŽŪR atstovai.

Esminės prezidiumo narių diskutuotos temos buvo situacija ES pieno sektoriuje panaikinus pieno gamybos kvotas, Bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimas, Europos Komisijos inicijuojama BŽŪP vidurio laikotarpio peržiūra, tarptautinės prekybos derybos, Europos Komisijos iniciatyva reguliuoti šiltnamio dujų emisiją valstybėse narėse.

Į renginį atvykusi Latvijos premjerė L. Straujuma paragino Copa-Cogeca prezidiumo narius solidariai palaikyti vėl Europos Komisijos paramos prašančius nuo embargo nukentėjusius Baltijos šalių ir Suomijos pieno gamintojus. L. Straujuma, kuri prieš tapdama premjere, buvo Latvijos žemės ūkio ministrė, pareiškė puikiai suvokianti, koks svarbus Baltijos šalims gyvulininkystės sektorius ir kaip svarbu vėl vieningai siekti šiam sektoriui tikslinės paramos.

Latvijos žemės ūkio ministras J. Duklavs pristatė prezidiumo dalyviams, ko ES Tarybai pirmininkaujančiai Latvijai pavyko pasiekti BŽŪP supaprastinimo ir ekologinio žemės ūkio reglamento srityse. J. Duklavs pabrėžė, kad vienas iš Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų buvo siekti, jog BŽŪP būtų supaprastinta. J. Duklavs pasidžiaugė, kad tam tikrose srityse pavyko susiderėti su Europos Komisija dėl supaprastinimo. Su Komisija prieita kompromiso dėl tokių priemonių, kaip EFA (ekologiniu požiūriu svarbių vietovių) schema, gretutinių EFA plotų schema ir ŽSIS (žemės sklypų identifikavimo sistema). Komisija ketina:

- suteikti valstybėms narėms daugiau laisvės ir lankstumo identifikuojant EFA ir pripažįstant gyvatvorių, medžių linijų ir miškų juostų deklaravimą EFA elementais, tinkamais išmokoms;

- pripažinti tinkamais deklaruoti EFA elementais gyvatvores arba miškų juostas su tarpais iki 4 metrų;

- taikyti supaprastintą požiūrį kai kurioms konkrečių rūšių daugiametėms ganykloms identifikuojant jas pagal ŽSIS;

- jei deklaravimo metu paaiškėtų, kad ūkininkas deklaravo per mažai EFA plotų, reikalingų jo prisiimtiems įsipareigojimams ir išmokoms gauti, jam turėtų būti leista papildomai deklaruoti EFA elementus (pavyzdžiui, po derliaus nuėmimo tame pačiame sklype kaip EFA galėtų būti deklaruojam tarpiniai pasėliai, skirti pašarui ar žaliajai trąšai).

Be to, Komisaras ketina siūlyti, kad vienalyčių ankštinių augalų (pavyzdžiui, liucernų) plotai po 5 metų neturėtų būti laikomi ganyklomis. Žemės, kaip dirvonuojančios EFA, deklaravimo periodas ir periodas pagal agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus nebus įskaitytas į 5 metų daugiamečių pievų periodą. 

Diskutuojant apie situaciją pieno sektoriuje, išsamią situacijos analizę pristatė Copa-Cogeca Pieno darbo grupės pirmininkas Mansel Raymond. Anot jo, situacija pieno sektoriuje įtempta visame pasaulyje. Kinija, pastaruoju metu buvusi aktyvia rinkos veikėja ir pradėjusi aktyviai importuoti ES pieno produktus, staiga šiuos ketinimus ženkliai sumažino, o priežastys, anot M. Raymond, nėra aiškios. Nepaisant kai kuriuos pasaulio regionus ištikusių sausrų, pieno gamyba po truputį auga visur, tačiau pasaulinė paklausa taip pat auga. M. Raymond teigimu, ES pieno kvotų režimo atsisakymas ir perėjimas prie nereguliuojamos rinkos atveria naujas galimybes užimti atsiveriančią pasaulinės rinkos dalį. Tačiau, prieštaraudamas dėl savo paties išsakytos pozityvios nuomonės apie kvotų pabaigą, M. Raymond pabrėžė, kokioje gilioje krizėje šiuo metu yra ES pieno sektorius, o Europos Komisija tendencingai stengiasi to nematyti ir ignoruoja situacijos rimtumą. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ pasisako už tai, kad kvotų panaikinimas įnešė naują papildomą sumaištį į sektorių, ir kartu su embargo panaikinimu lėmė, jog kai kurių šalių, ypač Baltijos valstybių, pieno gamintojai šiuo metu yra kritiškoje situacijoje. Todėl LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pasisako už skubų alternatyvaus kvotoms rinkos reguliavimo mechanizmo sukūrimą. Toks mechanizmas, „Kooperacijos kelio“ nuomone, turi būti privalomas visos ES lygmeniu, o ne savanoriškas. Copa-Cogeca tuo tarpu pasisako už tai, kad kvotų panaikinimas atveria ES pieno sektoriui naujas rinkos galimybes ir bet koks naujas reguliavimas, jei jis bus, turi būti savanoriškas, o ne privalomas, kad tie ūkininkai, kurie nori gaminti pieną, turėtų visas galimybes tai daryti.

Diskutuojant apie dvišalius prekybinius susitarimus, Copa-Cogeca pristatė informaciją apie ES laisvosios prekybos susitarimą su Kanada, tebevykstančias derybas su JAV bei JAV derybas su Ramiojo vandenyno šalimis. Anot Copa-Cogeca generalinio sekretoriaus, labai abejotina, ar ES-JAV derybos baigsis dar prie Obamos administracijos, tuolab paaštrėjus ginčams JAV, kam turi tekti galutinė derybinė ir sprendimų priėmimo galia, ar B. Obamai, ar Senatui.

Copa-Cogeca taip pat diskutavo apie vidurio laikotarpio peržiūrą, mat Europos Komisija pradeda garsiai kalbėti, jog tokią peržiūrą inicijuos. Copa-Cogeca išreiškė nuogąstavimą, kad jei tokią peržiūrą inicijuosime (nepaisant to, kad naujojoje BŽŪP reformoje tikrai daug koreguotinų niuansų ir reikalavimų), atitinkamai gali būti peržiūrimas BŽŪP biudžetas, ir itin mažai tikėtina, kad jis būtų didinamas, veikiau būtų mažinamas. Be to, diskusijos ir derybos dėl peržiūros veikiausiai vėl užtruktų mažiausiai trejus metus, tad ūkininkams, ką tik susipažinusiems su naujomis taisyklėmis, po trejų metų vėl tektų taikytis su naujomis. Todėl, nors kai kurios šalys (ypač Prancūzija) aktyviai palaiko idėją dėl vidurio laikotarpio peržiūros, teigdamos, kad dabartinė BŽŪP visiškai neskatina ūkininkų ūkininkauti, o veikiau juos atbaido nuo žemės ūkio, Copa-Cogeca laikosi atsargumo principo šiuo klausimu.

Diskutuojant apie Europos Komisijos ketinimą reguliuoti šiltnamio dujų emisiją valstybėse narėse ir su tuo susijusias pradedamas viešąsias konsultacijas, Copa-Cogeca prezidiumo nariai ragino Copa-Cogeca sekretoriatą skirti šiam klausimu didesnį dėmesį ir ieškoti, kas galėtų atlikti mokslinius tyrimus ir moksliškai pagrįsti žemdirbių indėlį į emisijos mažinimo ir klimato kaitos švelninimo priemones.

Pasibaigus prezidiumo posėdžiams, prezidiumo nariai buvo kviečiami apsilankyti geriausiuose Latvijos ūkiuose ir iš arčiau susipažinti su Latvijos žemės ūkio sektoriumi.



2015-04-30
PORTUGALIJOJE - COPA-COGECA PREZIDIUMO POSĖDŽIAI IR BŽŪP FORUMAS


2015 m. balandžio 22- 23 dienomis Portugalijoje, Eštorilio mieste vyko BŽŪP kongresas, kurio tema – žemės ūkis, Europa ir tarptautinės rinkos. Esminis šio kongreso metu nagrinėtas klausimas – naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas tiek Portugalijoje, tiek kitose valstybėse narėse, pasėlių deklaravimo keblumai, painūs žalinimo reikalavimai ir ūkininkų pasirengimas įvairiose valstybėse narėse teisingai užpildyti deklaracijas. Diskutuojant apie situaciją Portugalijoje, kurioje, kaip ir Baltijos šalyse, ūkininkai gauna žemesnes, nei kaimyninės šalys tiesiogines išmokas ir sunkiai pajėgia konkuruoti su turtingesnėmis kaimyninėmis šalimis, kalbėjo įvairių Portugalijos šalių žemės ūkio sektorių (vyno, alyvuogių aliejaus, pramoninių pomidorų, popieriaus, kamščio) atstovai, taip pat valstybės generalinis sekretorius BŽŪP klausimais. Atsižvelgiant į šalies klimatinę ir gamtinę specifiką, Portugalijoje vyrauja kamščio, vynuogių ir vyno, alyvuogių bei alyvuogių aliejaus sektoriai. Kaip ir kitose ES šalyse, ūkininkai susiduria su painiava deklaruodami pasėlius, visiškai neaiškūs naujieji žalinimo reikalavimai, todėl baiminamasi netyčinių klaidų.
Antroji Kongreso dalis buvo labiau sukoncentruota į situaciją Europos Sąjungoje. Renginio svečius sveikino COPA prezidentas Albert Jan Maat. Jis pabrėžė, koks svarbus žemdirbių darbas augančios pasaulinės populiacijos kontekste – ūkininkams tenka iššūkis su tais pačiais turimais ištekliais pagaminti daugiau aukščiausius kokybės, maisto saugos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartus atitinkančios maisto produkcijos. Albert Jan Maat pabrėžė, kaip svarbu išnaudoti antrąjį ramstį inovacijoms, padėsiančioms rasti būdų, kaip su turimais ištekliais patenkinti vis labiau augančius maisto poreikius. Pranešėjas pabrėžė, kad kai kurios ES valstybės narės pasirinko perkelti dalį lėšų iš vieno ramsčio į kitą, tačiau kol kas neaišku, ar ta strategija pasiteisins, tam prireiks keleto metų. Jis taip pat pabrėžė, kaip svarbu ūkininkams išmokti gaminti produkciją, naudojant kuo mažiau energijos, ypač iškastinės, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Derybų su JAV kontekste, Copa prezidento manymu, ES privalo išnaudoti visas JAV rinkos galimybes, tačiau, be abejo, itin svarbu išspręsti šiuo metu tvyrančius neaiškumus dėl nesutampančių ES ir JAV maisto kokybės ir saugos standartų – ES ūkininkai pagal galimybes stengiasi prieštarauti tokių skirtingų standartų suvienodinimui. Tad prekybos standartai turi atitikti ES standartus, ypač kokybinius. Anot Copa prezidento, labai svarbu užtikrinti, kad BŽŪP būtų aiški, skaidri ir suvokiama ūkininkams. Svarbu, kad BŽŪP gebėtų reaguoti į krizines situacijas ir naujai kylančius iššūkius, įvairias rinkos katastrofas, tokias, kaip Rusijos embargas. Be to, reikalinga geresnė konkurencijos skatinimo politika, ūkininkai turi turėti galimybę tiesiogiai bendrauti su vartotojais. Copa prezidento teigimu, Europos Sąjungos vartotojai labai kritiški, įdėmiai seka ir stebi ūkininkų veiklą, tačiau parduotuvėje ieškantys pigiausio produkto. Todėl ūkininkų laukia sunkus darbas, jie turi tiksliai žinoti, ką ir kaip turi daryti.
Ispanijos ūkininkų organizacijos ASAJA viceprezidentas Ricardo Serra pareiškė, jog Ispanija portugalams yra pagrindinė partnerė, ginant pietinių valstybių interesus. Ispanijoje situacija su BŽŪP įgyvendinimu ypač sudėtinga, šalis suskirstyta į autonominius regionus. Nors deklaracijos Ispanijoje jau renkamos, dar nėra konkrečių aplinkosauginių taisyklių, jas reguliuojantys teisės aktai dar nebuvo priimti. Kol kas BŽŪP įgyvendinimas Ispanijoje visiškai miglotas ir nekonkretus. Nors ūkininkai jau dabar privalo priimti sprendimus, įtakosiančius jų kelerių metų veiklą, to padaryti dar negali. Ūkininkai teikia deklaracijas, nežinodami, kokios paramos tikėtis, kurie jų valdomos žemės hektarai bus tinkami paramai gauti.
Renginyje pasisakęs Prancūzijos ūkininkas, FNSEA viceprezidentas Henri Brichart, užsiimantis pienininkyste, augalininkyste bei laikantis avis, pabrėžė, kaip sunkiai Prancūzija priėmė naująją BŽŪP. Anot pranešėjo, nors Prancūzijos žemės ūkio ministras dažnai akcentuoja socialinę žemės ūkio pusę, darbo vietų kūrimą ir kt., ūkininkams aktualesni ekonominiai aspektai, ekonominio gyvybingumo užtikrinimas, galimybė iš produkcijos užsidirbti pajamas. Prancūzijoje, anot pranešėjo, didžiulė žemės ūkio produktų įvairovė. Ūkininkams reikalingos galimybės ramiai tobulėti, vystytis, nesiblaškant tarp naujų neaiškių ir miglotų reikalavimų. Ūkininkai turi gebėti atremti rinkose vykstančias krizes. Tačiau naujoji BŽŪP tinkamos reakcijos į krizes neužtikrina. Konkurencijos problemos visose ES valstybėse skiriasi ir yra skirtingai sprendžiamos, nėra vienos bendros ES konkurencinės politikos. Dėl žalinimo reikalavimų taip pat kyla daugybė problemų. Susietosios paramos prancūzai taip pat pageidautų labiau išplėtotos. Tai turi būti įrankis, padėsiantis ūkininkams tinkamai planuoti savo darbą. Antrojo BŽŪP ramsčio įgyvendinimas Prancūzijoje labai priklausomas nuo regionų politikos.
Renginyje kalbėjęs Vokietijos ūkininkų sąjungos prezidentas Joachim Rukwied informavo, kad Vokietijoje BŽŪP įgyvendinimas pradėtas prieš 4 savaites. BŽŪP Vokietijoje yra labai sudėtinga dėl skirtingų regionų ir žemių, kuriose pasirinktos skirtingos BŽŪP įgyvendinimo programos. Vokiečiai rado galimybių, kaip tinkamai įgyvendinti BŽŪP reikalavimus, nepatraukiant žemės iš gamybos. BŽŪP, anot pranešėjo, turi būti orientuota ne tik į šiandieną, bet ir į ateitį. Kad BŽŪP būtų sėkminga ir ateityje, ji turi būti nuolat stiprinama, tam reikalingos priemonės, padedančios BŽŪP tobulėti ir skatinti gamybą ūkiuose. Susietųjų paramų vokiečiai nusprendė atsisakyti. Panaikinus susietosios paramos išmokas, ūkininkui suteikiama galimybė koncentruotis būtent į tai, ką jis gamina, ką jis geba geriausiai. Anot pranešėjo, nemaža dalis Vokietijos žemių žemės ūkio ministrų yra žalieji, jų ideologija – labiau draugiškas aplinkai ūkininkavimas. Vokiečiams itin svarbu išlaikyti konkurencingumą, eksportuoti produkciją. Tačiau tam reikalingi tyrimai, inovacijos, padėsiančios skatinti eksportą – to vokiečiai ketina siekti pasinaudodami Kaimo plėtros programomis. Vokietijoje, siekiant remti tiek smulkiuosius, tiek stambiuosius ūkius, pirmiesiems hektarams bus teikiama papildoma parama, tuo pačiu nebus taikomos „viršutinės lubos“. Vokiečiai rado būdų, kaip išnaudoti gamybai žalinimui skirtus plotus, tačiau juose nebus galima naudoti trąšų. Jei visi ūkininkai spės pateikti deklaracijas iki gegužės 15 d., išmokos juos pasieks laiku, o tai itin svarbu, nes išmokos sudaro reikšmingą dalį ūkininkų pajamų. Kalbant apie antrąjį ramstį, situacija įvairiuose Vokietijos regionuose skiriasi dėl skirtingų regionų poreikių. Vieningos metodikos visoms Vokietijos žemėms nepavyko rasti. Vokietijoje itin daug diskutuojama apie žemės ūkio ir žemės ūkio gamybos ateitį.
Balandžio 23 dieną vyko Copa, Cogeca bei bendras Copa ir Cogeca organizacijų prezidiumo posėdžiai. Esminiai juose svarstomi klausimai buvo Copa ir Cogeca organizacijų statuto keitimai, situacija pieno sektoriuje panaikinus pieno kvotas, tarptautinės prekybos derybos. Be to, buvo nemažai diskutuojama apie žemės ūkio kooperatyvų vaidmenį, jo stiprinimą naujosiose ES valstybėse narėse.
Diskutuojant apie Copa ir Cogeca statuto keitimą, pristatyta specialiai šiam klausimui spręsti įsteigtų darbo grupių veikla. Darbo grupės metus laiko analizavo Copa ir Cogeca statutus, tarpusavio bendradarbiavimo susitarimą ir generavo pasiūlymus, kaip efektyvinti Copa, Cogeca bei bendrą šių organizacijų veiklą. Vienas iš tokių Lietuvos žemės ūkio kooperatyvams aktualių siūlymų – skirti daugiau dėmesio žemės ūkio kooperatyvams ir kooperacijai naujosiose ES valstybėse narėse, siekiant plėtoti, skatinti kooperacijos procesą, padėti naujosioms valstybėms narėms pasivyti ES senbuvėse pasiektą kooperacijos lygį. Šių prezidiumo posėdžių metu pristatyti darbo grupių pasiekti rezultatai ir siūlymai statutų keitimui, kurie bus tvirtinami sekančių prezidiumo posėdžių Rygoje metu.
Diskutuojant apie tarptautinės prekybos derybas, Copa-Cogeca generalinis sekretorius pristatė derybų tarp JAV ir ES eigą, pabrėždamas, kad tokioms šalims, kaip Vokietija ir Prancūzija itin svarbu, kad šios derybos pasibaigtų sėkmingai, nes tai būtų pelninga minėtų šalių automobilių pramonei. Anot P. Pesonen, vargu ar derybos bus baigtos vadovaujant B. Obamai, politinis kontekstas tam yra nepalankus. Diskusijų metu Lenkijos, „Kooperacijos kelio“ atstovai išreiškė poziciją, kad Lenkijoje, Lietuvoje ūkininkai nepalankiai vertina galimą TTIP susitarimą, mat mūsų valstybės mažai ką turi pasiūlyti eksportui į JAV, tuo tarpu vartotojai baiminasi, kad pigesnė, tačiau žemesnius maisto saugos ir kokybės standartus atitinkanti produkcija iš JAV bus importuojama būtent į mūsų valstybes, kur vartotojų perkamoji galia silpna. Copa-Cogeca vadovybė į tai argumentavo, kad Copa-Cogeca pozicija nėra už TTIP, ji yra už derybas bei už tai, kad jos pasibaigtų ES ūkininkams palankia linkme. Slovakijos atstovai pasiūlė Copa-Cogeca glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu, siekiant palankios TTIP derybų baigties. Copa-Cogeca vadovai atsakė, kad Europos Parlamentas šiame derybų etape neturi praktiškai jokio vaidmens, EP tik teks pareikšti galutinę nuomonę deryboms pasibaigus, todėl šiuo metu nėra jokio tikslo tokiam bendradarbiavimui. Anot P. Pesonen, prie atskirų derybų elementų EP neprieina ir nedalyvauja. P. Pesonen pabrėžė, kad ES egzistuoja tam tikra dvipatystė – sprendimus priima ir Europos Komisija, ir valstybės narės. Net jei/kai EK baigs derybas ir susiderės dėl visų sutarties punktų, sutartis dar grįš valstybių narių tvirtinimui.
Ispanų atstovai pasisakė už sutartį su JAV, nes, anot ispanų, JAV, Japonijos, Kanados rinkos yra įperkančios brangius kokybiškus mūsų produktus, tai yra naujų rinkų galimybės. Ispanai ragino neužtrenkti šioms deryboms durų, ypač užsidarius Rusijos rinkai ir susilpnėjus ES rinkai.
Diskutuojant apie situaciją pieno sektoriuje po pieno kvotų panaikinimo, Lenkijos atstovai paragino Copa-Cogeca transliuoti žinią, kad pieno kvotų panaikinimas buvo klaida. Lenkai pabrėžė, kad jų šalyje ūkininkai kvotų panaikinimą laiko dar didesniu blogiu, nei derybas su JAV. „Kooperacijos kelio“ atstovės pareiškė, kad Lietuvoje situacija pieno sektoriuje yra ypač įtempta, ne tik dėl Rusijos įvesto embargo, įnešusio visišką chaosą į pieno supirkimo kainas, tačiau ir dėl panaikintų pieno kvotų – tiek ūkininkai, tiek perdirbėjai nebežino, ko tikėtis. Situaciją dar labiau blogina ir nesąžininga praktika pieno pirkimo-pardavimo grandinėje, silpnos ūkininkų derybinės galios. Copa-Cogeca nariams ir vadovybei pristatyta Lietuvos pieno gamintojų ir jų kooperatyvų pozicija, kad ES pieno rinkai reikalingas alternatyvus reguliavimo mechanizmas, pakeičiantis kvotų sistemą. Anot „Kooperacijos kelio“ atstovų, šis vaidmuo galėtų tekti Pieno rinkos observatorijai, kad ji atliktų ne tik rinkos stebėtojo ir informacijos teikėjo funkciją, bet ir, esant reikalui, įjungtų rinkos reguliavimą.
Dalyvaujant šiuose renginiuose, pasinaudota galimybe sužinoti naujausias BŽŪP įgyvendinimo valstybėse narėse tendencijas ir problemas, susipažinti su Portugalijos žemės ūkio sektoriumi bei prezidiumo posėdžiuose išreikšti Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų poziciją aktualiais klausimais.