Naujienos

Briuselyje - diskusijos dėl BŽŪP ateities
Briuselyje - diskusijos dėl BŽŪP ateities

Posėdžių metu priimtos Copa-Cogeca rekomendacijos dėl Europos baltyminių augalų plano, dėl gyvulinių produktų (pieno, mėsos) pavadinimų apsaugojimo, dėl maisto produktų maistingumo žymėjimo ant pakuočių sistemų. Taip pat aptartos vykstančios derybos dėl prekybos, daug dėmesio skirta esamos rinkos situacijos apžvalgai bei pasidalinimui  informacija apie sunkumus, kuriuos ūkininkai patiria dėl klimto ypatumų – Šiaurės Europą, kurią pernai skalbė liūtys, dabar džiovina sausra.

 

Visgi daugiausiai dėmesio sulaukė diskusijos dėl kito laikotarpio ES biudžeto bei Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Bendrame Copa-Cogeca posėdyje dalyvavo Europos Komisaras žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Phil Hogan, pristatęs Europos žemdirbių savivaldos atstovams Europos Komisijos pasiūlymą dėl BŽŪP reguliuosiančių teisės aktų.

 

„Manęs nestebina kad jūs teigiate, jog Komisijos pasūlymai jus nuvylė – derybos dėl biudžeto ir BŽŪP tik prasideda, šioje stadijoje jūs ir negalite sakyti, kad esate patenkinti. Tačiau situacija yra tokia, kokia yra. Europos Sąjunga turi susitvarkyti su naujais iššūkiais – migracija, saugumu, Brexit – o lėšos yra labai ribotos. Suprasdami, jog ypač svarbu yra užtikrinti ūkininkų pajamas, stengėmės išsaugoti kaip įmanoma daugiau lėšų tiesioginėms išmokoms. Tačiau šios išmokos turi būti paskirstomos teisingiau. Turime pripažinti, kad mažiems ir vidutiniams ūkiams reikia daugiau paramos, nei didiesiems, o tam reikia sukurti tai užtikrinančią sistemą,” – kalbėjo Komisaras.

 

Copa-Cogeca nariai, diskutuodami su Komisijos nariu, iškėlė kelias pagrindines esamo pasiūlymo problemas. Europos ūkininkų atstovams nerimą kelia BŽŪP biudžeto mažinimas, politikos paprastinimo trūkumas, pavojus, kad politiką vykdant per valstybių narių sudarytus strateginius planus dings BŽŪP bendrumas.

 

Birželio 15 d. vyko tradicinis Baltų ir Šiaurės šalių žemdirbių savivaldos organizacijų susitikimas. Aptartos nuomonės dėl BŽŪP ateities, kalbėta apie sausros padarinius – prognozuojama, jog sausros išsekinti regionai gali prarasti nuo trečdalio iki pusės derliaus.