Susitikimo svečias Kęstutis Navickas, LR žemės ūkio ministras, savo įžanginėje kalboje pažymėjo, kad kooperaciją mato kaip vieną iš išeičių kaip suteikti ūkininkams galimybę dalyvauti trumpose maisto tiekimo grandinėse ir pridūrė, jog reikia rasti sprendimus, kaip skatinti kooperatyvus, kad jie turėtų galimybę suformuoti kuo įvairesnius krepšelius ir dalyvauti Valstybės valdomų įmonių viešuose pirkimuose. Taip pat pažymėjo, kad šiuo klausimu yra linkęs į partnerystę ir ieškos patrauklesnių būdų kooperacijai skatinti.

      Viktoras Pranckietis, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, pateikė sektinų kooperacijos pavyzdžių ir teigė, jog kooperatyvais netikėti negalime, nes jie yra mūsų ateitis, taigi turime suformuoti tokį kooperacijos modelį, kai visi kooperatyvo nariai gauna maksimalią bendrą naudą.

Dėl kooperacijos įstatymo tobulinimo tęstinumo

      Susitikimo metu apsvarstyti reikalingi kooperacijos įstatymo pakeitimai, įtraukiant/keičiant: pelno paskirstymo principą; nuostolio skirstymo tvarką; kad visuotiniame susirinkime narį galėtų atstovauti pagal „paprastą rašytinę formą“; aprašyti įstatyme galimybę nariams balsuoti balsavimo biuleteniais; visuotinio susirinkimo organizavimą ir balsavimą nuotoliniu būdu. Pasiūlyta vėl suformuoti darbo grupę prie LR Žemės ūkio ministerijos kooperacijai plėtoti, kurioje būtų galimybė diskutuoti ekspertams ir suformuotus pasiūlymus teikti svarstyti Seimui.

       Kęstutis Naviskas, LR žemės ūkio ministras, patikino, kad tokia darbo grupe išties reikalinga ir jos veiklą planuojama tęsti.

Dėl paramos projektams taikomų gyvybingumo rodiklių peržiūrėjimo

      Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 patvirtintos Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014‑2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės, kurių III skyriuje pateikiama ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmės ir ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarka. Nuo 2020 m. pradžios prasidėjusi COVID-19 pandemija ir iš to sekusios pasekmės neišvengiamai palietė visus veiklą vykdančius subjektus, tame tarpe ir žemdirbius. Dėl neigiamos įtakos visai šalies ekonomikai natūraliai suprastėjo ir žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų ekonominis gyvybingumas. Dėl paskelbtų veiklos ribojimų Lietuvos žemės ūkio sektorius patyrė sunkumų: kritusios realizacijos apimtys, sumažėjusios kainos, padidėję sandėliavimo kaštai, tiekimo grandinės sutrikimai ir kt. Dėl šių priežasčių pablogėjo žemės ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo rodikliai, nebeliko galimybės dalyvauti KPP priemonių projektuose.

      „Kooperatyvai su kitais žemės ūkio subjektais konkuruoja per tuos pačius kriterijus. Taisyklėse nustatyta, kad grynasis pelningumas turi būti ne mažesnis kaip 2 proc., tačiau kooperatyvas, kaip juridinis asmuo, savo prigimti nesiekia pelno, jis savo veikla siekia didesnio pelno kooperatyvo nariams, todėl tiems kooperatyvams, kurie dirba pagal klasikinius kooperacijos pricipus, yra labai sudėtinga pasiekti 2 proc. pelningumą. Reikalinga mažinti pelningumo proc. ir didinti skolos rodiklį“,- sakė Aušra Žliobaitė, LR Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja.

      Tomas Raudonius, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas, papildė, kad „nusidėvėjimo laikotarpinis ženkliai keičia grynąjį pelną, taigi logika naudoti grynojo pelno proc. rodiklį kertasi su ekonomine logika“. Jis pasiūlė kompleksiškai ir lanksčiai vertinti projekto įgyvendimo rodiklius.

      Ministras pažymėjo, kad  pretenduodami į paramą kooperatyvai prisiima tam tikrus įsipareigojimus, turi įvertinti galimas rizikas. Visgi, paminėjo, jog sistemiškai gaunamos panašios pastabos, taigi peržiūra yra reikalinga.

Dėl investicinės paramos kooperatyvams

      Tomas Raudonius pristatė susitikimo dalyviams, kaip kooperacija gali būti įvairesnė ir pasireikšti įvairiose veiklose: perdirbime, grupiniuose bendruose pirkimuose, agropaslaugose (veterinarija, IT, teisė, apskaita), pagalboje gauti kreditavimo šaltinį (mikrokreditai, draudimas, garantijų fondai), mokymuose, paslaugose vieni kitiems (transporto ir technikos, žaliavų ir produktų prekyba, įdarbinimas kooperatyve ir paslaugų teikimas kitiems nariams nemokamai). 

      Pasiūlyti sprendimai:

1. Skatinimas kurtis, veiklos pradžios lengvinimas ir parama investicijoms:

• KPP programoje pripažintiems kooperatyvams numatyti didžiausią paramos sumą programos laikotarpiu 10 mln. Eur.; priežastingumas: kooperatyvams reikia investuoti į produkcijos surinkimą/perdirbimą ir taip pat investuoti į pirminės gamybos agro-paslaugų teikimą nariams;
• kooperatyvams suteikti galimybę teikti projektus vienu metu pagal investicijas į žemės ūkio valdas ir žemės ūkio perdirbimo priemones;
• paramos kooperatyvų investicijoms intensyvumas turėtų siekti 60 proc.;
• KPP 2023-2027 metų laikotarpyje kooperatyvams numatyti atskira eilute paramos lėšas, kurios pasiektų tik pripažintus kooperatyvus; siekiant, kad 40 proc. pagamintos pirminės produkcijos būtų perdirbama pačių kooperatyvų;
• trumųjų grandinių veikloms turėtų būti suteikiami papildomi balai;

2. Papildomos naudos gavimas kooperatyvo nariams:

• pripažintų kooperatyvų nariams teikiant paraiškas paramai gauti, suteikti 10 balų atskiru atrankos kriterijumi (t. y. kad pripažinto kooperatyvo narys dalyvaujantis asociacijos veikloje galėtų gauti papildomai 5 balus);
• suteikti galimybę pagal konsultavimo priemonę kooperatyvams teikti konsultavimo paslaugą savo nariams;
• sukonstruoti rizikos valdymo fonde patrauklų dalyvavimą kooperatyvams, siekiant apsaugoti savo narius dėl kainų svyravimo;

3. Informacijos mainai ir sklaida:

• sėkmingų darinių populiarinimas.

      Kęstutis Navickas pažymėjo, kad finansavimas yra ribotas ir, didinat jį vienoje srityje, kitoje reikia sumažinti, tačiau yra pasiruošęs diskusijoms, konsultacijoms dėl priemonių finansavimo intensyvumo. Taip pat pabrėžė, jog kooperatyvų struktūrose turėsime apsibrėžti prioritetus, nes negalime pamiršti pačių smulkiausių ir mažiausių, kurie be kooperacijos neišliks. Įgalinimas dalyvauti trumpose tiekimo grandinėse yra svarbus ir reikia numatyti kaip jį skatinti. Norima, jog konsultavimo paslaugas galėtų teikti daugiau asociacijų, galbūt ir kooperatyvų, kad konsultavimas būtų proporcingai paskirstytas tarp žemės ūkio veiklos sričių.

Dėl Valstybės žemės deklaravimo jungtinės veiklos sutartimi

      Pagal jungtinės veiklos sutartis įregistruotas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC) iki 2018 m. buvo galima Valstybinę žemę deklaruoti šeimos nariams. Visgi, Nacionalinė mokėjimo agentūra patikros atvejais dėl šio deklaravimo taikė sankcijas. Tuo pačiu metu žemės ūkio bendrovės ir toliau deklaruoja Valstybinę žemę, taigi, svarbu užtikrinti, kad nebūtų taikomi dvigubi standartai. Manoma, kad ši situacija skaudžiai palietė 182 ūkininkus.

      Viktoras Pranciekis pažymėjo, jog reikia peržiūrėti įstatymus susijusius su Valstybės žemės deklaravimo jungtinės veiklos sutartimi.

      Nuotolinio posėdžio metu nuspręsta artimiausiu metu klausimus dėl kooperatyvų pripažinimo tvarkos, pieno supirkimo taisyklių keitmo, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimo, ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, veiklos priežiūros aprašo perkelti į planuojamą sufomuoti darbo grupę prie Žemės ūkio ministerijos kooperacijos klausimais.