Naujienos

Europos Komisija kviečia kartu kurti ILGALAIKĘ KAIMO VIETOVIŲ VIZIJĄ
Europos Komisija kviečia kartu kurti ILGALAIKĘ KAIMO VIETOVIŲ VIZIJĄ

Paskelbta vieša konsultacija dėl Europos Komisijos iniciatyvos „Ilgalaikė kaimo vietovių vizija“, kuri vyks iki š. m. lapkričio 30 d.

 

Ši iniciatyva yra Europos žaliojo kurso dalis. Konsultacijomis siekiama surinkti nuomonę dėl dabartines situacijos ir iššūkių kaimo vietovėse, iškelti siekius iki 2040 m. ir numatyti veiksmus, reikalingus šiems siekiams įgyvendinti. Šios viešosios konsultacijos yra pirmas žingsnis link Komisijos komunikato, kuris bus paskelbtas 2021 m. viduryje.

 

Konsultacijos vyksta KLAUSIMYNO FORMA.

 

 

Kaimo vietovės atlieka ypatingą vaidmenį Europos Sajungoje. Copa-Cogeca organizacijų duomenimis, jos sudaro 44 proc. Europos teritorijos, o kai kuriose valstybėse narėse netgi iki 80 proc. ploto. Jos yra žemės ūkio, miškininkystės ir bioekonomikos centras, formuoja ES kraštovaizdį. Tačiau tik šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) ES-28 gyventojų 2015 m. gyveno kaimo vietovėse. Kadangi žemės ūkis yra viena iš pagrindinių užimtumo galimybių kaimo vietovėse, užimtumo rodikliai taip pat pastebimai sumažėjo, o ūkininkų skaičius sumažėjo nuo 14 iki 10 milijonų vos per aštuonerius metus (nuo 2005 iki 2013 m.).

 

Beveik visų tipų kaimo regionai pasižymi gyventojų senėjimu. Amžiaus demografija žemės ūkyje nėra palanki jaunų žmonių įsitraukimui: tik 11 proc. visų ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų.

 

Kalbant apie švietimą, 2015 m. kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,9 proc.) kaimo vietovėje gyvenančių 30–34 metų ES-28 gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Dauguma valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. ar vėliau, užfiksavo didesnę skurdo ar socialinės atskirties riziką tarp savo kaimo gyventojų ir gyventojų miestuose, miesteliuose ar priemiesčiuose. Taip pat susiduriama su sveikatos priežiūros problemomis, mažesniu vietos švietimo ar darbo galimybių pasirinkimu, sunkumais naudojantis viešosiomis ar transporto paslaugomis, ribota prieiga prie plačiajuosčio ryšio, kultūrinių/socialinių laisvalaikio praleidimo vietų trūkumu ir pan.

 

Nepaisant to, kaimo vietovės vis dar išlieka esminiu visuomenės ir ekonomikos pagrindu, taip pat ir ES, nes jos užtikrina aukštos kokybės maisto tiekimą, kultūrinį kraštovaizdį skirtą rekreacijai. Miesto ir kaimo atskirtis turėtų paskatinti politikos formuotojus pažvelgti į abi lygties puses ir sutelkti dėmesį į šios spragos panaikinimą.

 

Europos Žaliojo kurso ir COVID-19 pandemijos akivaizdoje kaimo vietovėms reikės dar daugiau paramos, kad būtų galima atverti kelią į šviesesnę ateitį. Ilgalaikė kaimo vietovių vizija, kaip Europos žaliojo susitarimo dalis, turėtų nurodyti šią kryptį kaimo vietovėms ateinantiems metams. Kita vertus, turime nepamiršti, kad kaimo vietovėse egzistuoja daug skirtumų net ES, taigi reikalinga įvertinti kiekvienos valstybės poreikius, ypatybes ir užtikrinti visiems vienodas sąlygas.