Gruodžio 20 d. vykusiame posėdyje dalyvavo „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Algis Baravykas, direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis, kitų NVO, valstybės įstaigų atstovai.

Kaip pristatymo pradžioje pastebėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Baltosios knygos idėja gimė po Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo, kuriame kritiškai atsiliepta apie žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategiją.

„Artėja dar vienos ES derybos dėl paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis – todėl turime apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos“, – birželio mėnesį Prezidentė kalbėjo metiniame pranešime, primindama, kad į žemės ūkį investuota jau dvidešimt milijardų eurų europinės paramos.

Nuo to laiko iki dienos, kai ministras socialiniams partneriams pristatė darbo rezultatą, praėjo šeši mėnesiai ir viena savaitė.

Projektą rengti buvo patikėta Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui (LAEI), kuris bendradarbiavo su didele ekspertų grupe. Darbo grupėje aktyviai dalyvavo ir ŽŪR organizacijos. Parengtas projektas buvo pateiktas viešam svarstymui ir sulaukė daug pasiūlymų, atsižvelgiant į juos ministerijoje buvo koreguojamas.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus neabejoja dėl kaimo vizijos reikalingumo. Privalome sutarti dėl pagrindinių gairių, kokio kaimo norime, kur link einame.

Palyginti su mokslininkų rengtu projektu šiandien Baltoji knyga labai pasikeitusi. LAEI direktorės dr. Rasos Melnikienės vertinimu, prisidėjus praktikams, specialistams bei politikams, dokumentas tapo politiniu. „Mokslininkų pasiūlytas sprendimas buvo per daug inovatyvus, kad būtų iš karto priimtas, tam būtų prireikę trejų metų“, – komentavo LAEI direktorė.

Tačiau nepakitusi išliko Baltosios knygos projekte mokslininkų pasiūlyta platforma. Tai svarbiausi iššūkiai, į kuriuos atsižvelgiant formuojami uždaviniai, atitinkamai ir numatomi veiksmai. Pagrindiniai identifikuoti iššūkiai keturi: stiprinti kaimo vietovių gyvybingumą; skatinti žemės ūkio ir verslo konkurencingumą; didinti ūkių atsparumą rizikai ir skatinti tvarų ūkininkavimą; skatinti vietinės produkcijos vartojimą ir gerinti kaimo įvaizdį.

Baltojoje knygoje pagal ES ūkių struktūros tyrimų metodiką, atsižvelgiant į ūkių ekonominį dydį bei specializaciją, išskirti keturi ūkių tipai: natūriniai ir pusiau natūriniai, smulkieji versliniai, vidutiniai versliniai ir stambieji versliniai. Iki 2030 m. siūloma remti visus ūkius, atsižvelgiant į jų gyvybingumą bei perspektyvą.

Iškelti ambicingi tikslai: iki 2030 m. pasiekti, kad kaimo vietovėse gyventų ne mažiau kaip 35 proc. šalies gyventojų, jaunimas (14–29 m. amžiaus) sudarytų 35 proc. kaimo gyventojų; ketvirtadalis visų ūkininkų būtų iki 45 metų amžiaus; apie 20 proc. žemės ir maisto ūkyje pagaminamos produkcijos būtų ekologiška, keliami kiti su aplinkosauga susiję tikslai.

Ketvirtadienį ministerijoje vykęs pasitarimas dėl Baltosios knygos užtruko ilgiau nei buvo planuota: buvo aptariamos bei gludinamos frazės, sampratos, strateginiai momentai. Paskutines pastabas galutinei redakcijai socialiniai partneriai pateiks elektroniniu paštu. O sausio mėnesį, po Trijų karalių, jie bus pakviesti pasirašyti dokumentą ir tapti Baltosios knygos įgyvendinimo partneriais.

ŽŪR informacija