Taip pat aptartos Brexit naujienos. Kol kas Britanijos išstojimas iš ES atidėtas - britai turi laiko iki lapkričio mėn. Patvirtinti išstojimo susitarimą. Jei jis nebus ratifikuotas iki Europos Parlamento rinkimų - britai turės juose dalyvauti - o tai kelia nerimą likusioms šalims narėms dėl galimo Parlamento darbo trukdymo. Taip pat nerimą kelią smurto Šiaurės Airijoje atsinaujinimo pavojus - balandžio 18 d. Airijos Respublikos Armijos narys riaušių metu nužudė žurnalistę Lyra McKee. Posėdyje Lenkijos atstovai pasisakė už tai, kad eksportuotojams į Jungtinę Karalystę būtų suteikta pakankama parama ir kompensuoti jų nuostoliai.
Aptariant sprendimus dėl BŽŪP ypatingų naujienų nebuvo - Europos parlamento žemės ūkio komitetui nubalsavus dėl BŽŪP reglamentų pataisų, daugiau naujienų nesitikima, iki kol darbą pradės naujos kadencijos Parlamentas. Posėdyje aptartos jau žinomos problemos - “tikro” ūkininko klausimas, poreikis užtikrinti kad lėšos eitų ūkininkaujantiems, ir drauge galimybių užsiimti ne tik žemės ūkio veikla išsaugojimas. Taip pat nemažai dėmesio skirta naujoms augalų veisimo technikoms - kitą pusmetį ES pirmininkausianti Suomija įsipareigojo imtis šios temos.
Bendrame Copa ir Cogeca posėdyje vyko diskusija su Europos investicijų banko generaliniu direktoriumi Wilhelmu Moltereriu. Jis pristatė Europos investicijų fondo programą - skiriama septyni šimtai milijonų eurų paskolų garantijoms, septyniasdešimt milijonų iš jų - jauniems ūkininkams. Pagrindiniai prioritetai - konkurencingumo didinimas, sanglauda, klimato kaitos švelninimas, saugumas ir gynyba, globali partnerystė.
Balandžio 26 d. vyko tradicinis Baltijos ir Šiaurės šalių atstovų susitikimas, kuriame aptarta esama situacija - Baltijos šalyse įsivyraujanti sausra, politiniai pokyčiai į valdžią atėjus naujoms vyriausybėms. Ypač daug dėmesio susitikime skirta naujojo BŽŪP ekologinėms schemoms ir privalomiems geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimams aptarti. Pasirašytas bendras Šiaurės ir Baltijos šalių kreipimasis į ES institucijas, kuriame reikalaujama, kad visiems naujiems aplinkosauginiams ir klimato tikslams įgyvendinti būtų sukurtos aiškios taisyklės ir skirtas pakankamas biudžetas, užtikrinamas lankstumas parenkant mechanizmus ir schemas valstybių narių lygyje, atsižvelgiant į valstybių klimato skirtumus, nes daugelis naujų griežtesnių reikalavimų negali būti įgyvendinami Šiaurės ir Baltijos šalyse. Taip pat prašoma, kad azinis reguliavimo lygis (gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė) nebūtų labai sugriežtintas, o ekologinių schemų paskata turėtų būti pakankamai didelė. Rašte taip pat minima, jog reikia pripažinti esamas pastangas tų ūkininkų, kurie Baltijos ir Šiaurės šalyse atitinka aukštesnius nacionalinius reikalavimus, nei kad numatyta ES reglamentuose.
