Birželio 11 dieną, antradienį, „Kooperacijos kelias“, drauge su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais, organizavo apskritojo stalo diskusiją „Kooperatinės veiklos finansavimo būdai ir priemonės“. Diskusijos metu aptartos žemės ūkio kooperatyvų finansavimo galimybes ir išskirtos problemos, su kuriomis kooperatyvai susiduria siekdami finansavimo.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius ir Žemės ūkio ministerijos tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Romalda Globienė, kredito unijų ir žemės ūkio kooperatyvų atstovai.
Susitikimo pradžioje Jonas Kuzminskas pabrėžė, kad kooperatyvai, norėdami gauti paskolas savo veiklai finansuoti, susiduria su problemomis. Ypač sudėtinga paskolas gauti mažiems kooperatyvams. „Vieša diskusija yra labai reikalinga – kooperatyvai turi gauti daugiau informacijos apie finansavimo priemones, o kredito unijų, bankų ir Ministerijos atstovai turi geriau suprasti kooperatyvų problemas“ – teigė J. Kuzminskas.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Romalda Globienė glaustai pristatė fondo veiklą, pateikė statistiką, jog ūkininkams fondas suteikė jau 435 mln. eurų garantijų, buvo suteikti 705 mln. kreditų ir į kaimus buvo pritraukta 890 mln. investicijų. Fondas taip pat kompensuoja palūkanas ir už investicinius, ir už trumpalaikius kreditus. Žemės ūkio kooperatyvai gali gauti garantijas ir palūkanų kompensacijas.
Tačiau kooperatyvų atstovai teigė, jog ši sistema suveikia ne visada. Garantijų suteikimo konkursą laimėję komerciniai bankai neatsižvelgia į žemės ūkio subjektų specifiką, kelia palūkanų normas, norint gauti kreditą netgi iš kredito unijos, dažnai reikalaujama užstatyti žemę, kas ūkininkams yra sunkiai priimtina.
Taip pat buvo pabrėžta, jog kooperatyvai yra išskirtiniai tuo, kad nesiekia pelno sau – jų tikslas – kooperatyvo narių gerovė, todėl pačių kooperatyvų pelnas dažnai būna gana mažas, kas apsunkina jų galimybes ir pasinaudoti paramos programomis, ir gauti kreditus.
Diskusijos metu buvo aptartas ir kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais klausimas. Šiuo metu garantijomis gali pasinaudoti tik pripažinti kooperatyvai - diskusijos dalyviai svarstė, ar tokie apribojimai prasmingi, diskutavo dėl pačio pripažinimo sistemos.
Žemės ūkio ministerijos atstovai pabrėžė, kad po 2020 m., naujajame finansavimo laikotarpyje, investicijoms skiriama Kaimo plėtros fondo dalis mažės, ir skatino aktyviau naudotis Europos investicijų banko suteikiamomis galimybėmis, bei koncentruoti lėšas į finansų inžinerijos priemones, kadangi laikotarpis, kada buvo teikiamos negrąžinamos subsidijos, eina į pabaigą.
Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas, patikino, kad kredito unijos yra atviros ūkininkams, tačiau pripažino, kad daugeliu atveju jiems tenka įkeisti žemę ar nekilnojamą turtą. Nemaža dalis ūkininkų to bijo, tačiau kredito unijų atstovai tikino, kad nėra ko bijoti, grąžinus kreditą žemei nieko neatsitinka ir tik labai retais atvejais ūkininkams nevykdant įsipareigojimų imamasi išieškojimo. Turto įkeitimas yra tik garantija skolinančiai įmonei atgauti savo kreditą.
Užbaigdamas diskusiją Jonas Kuzminskas pabrėžė, kad labai svarbu susitikti, diskutuoti apie tokius klausimus, aptarti problemas. Jis kvietė ir toliau kartu ieškoti geriausio sprendimo visiems.
