Ministras G.Surplys pažadėjo, kad Seimo pavasario sesijoje bus nagrinėjami penki ŽŪM parengti projektai.
„Pirmasis – Melioracijos įstatymas. Per 10 metų sieksime renovuoti melioracijos sistemą. Antrasis – Pieno prekybos nesąžiningų veiksmų įstatymas. Trečiasis – Maisto įstatymo pakeitimai dėl įsigaliosiančių maisto kuponų. Ketvirtasis – Rizikų valdymo fondas. Penktasis – dėl biurokratinės sistemos mažinimo. Numatyta prie VMVT prijungti VšĮ „Ekoagros“ ir Valstybinę augalininkystės tarnybą“, – sakė G.Surplys.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas suabejojo tokio sumanymo nauda: „Kas vadovaus reformuotai struktūrai? Ar bus naudos, jeigu agronomas vadovaus veterinarijos tarnybai?“ „Tai yra Vyriausybės projektas. Man irgi kilo abejonių, tačiau nutarta siekti vadinamojo vieno langelio principo. Vadovaus direktorius, bet jis galės turėti pavaduotojus – konkrečios srities specialistus“, – aiškino G.Surplys.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis atkreipė dėmesį dėl naujai kuriamos struktūros akreditavimo problemų. Taigi reforma gali sukelti daugybę papildomų kliūčių. ŽŪR tarybos nariai pasigedo konkrečių tokios reformos sumanymo argumentų.
„Tikimės, kad sutaupysime“, – vylėsi ministras.
Ministras padėkojo ŽŪR ir ŽŪR nariams dėl Briuselyje surengtų protesto akcijų: „Šios akcijos padės mums derėtis dėl tiesioginių išmokų keitimo ir apskritai siekti, kad ES rinkoje įsigaliotų vienodos konkurencinės sąlygos“. Tačiau ŽŪR tarybos nariai klausė ministro, ar nenutiks taip, kaip jau buvo nutikę, kai didžiausią paramos dalį gaudavo stambiausieji ūkiai ir žemės ūkio bendrovės? „ES paramą reikia skirstyti teisingiau nei buvo daroma iki šiol. Štai net iš Briuselio girdime patarimus, kad reikėtų riboti tiesioginių išmokų (TI) paramos sumą vienam ūkio subjektui, pavyzdžiui, iki 60 tūkst. EUR. Ar ŽŪM turi tokių planų?“, – klausė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis. Pasak ministro, ES šalys dar nenusprendė, kaip elgtis dėl TI ribojimo. „Matyt bus leista apsispręsti kiekvienai šaliai. Kaip mes elgsimės? Lietuvoje nustatėme 150 tūkst. EUR ribą. Šis ribojimas palietė penkis žemės ūkio subjektus“, – sakė G.Surplys. ŽŪR vicepirmininko Vytauto Buivydo žiniomis kai kurie stambiausieji ir jau daug ES paramos gavę ūkiai sugeba išvengti 150 tūkst. EUR ribos: „Jie įkuria kelis ūkius ir juokiasi iš tokių ribojimų, nors ministerija turi galimybių nustatyti tokius piktnaudžiavimo atvejus, tereikia noro“.
Ar bus laikomasi tvarkos, kai daugiau TI skiriama už pirmuosius 30 ha?„Tokią tvarką išlaikysime. Norėčiau, kad daugiau mokėtume tik tiems, kurie ir turi tik iki 30 ha žemės, bet abejoju ar pavyks tai pasiekti“, – sakė G.Surplys.
2013-2020 m. Kaimo plėtros programai buvo skirta 2,1 mlrd. EUR. Šiuo metu yra išmokėta 47 proc. visų lėšų, o kontraktai pasirašyti už 60 proc. lėšų. Taigi dar likę apie 40 proc., arba beveik 900 mln. EUR. J.Kuzminskas teiravosi, ar suspėsime įsisavinti pinigus? Viceministras D.Liutikas patikino, kad lėšos naudojamos pagal numatytą grafiką ir pavojus, kad liks nepanaudotų lėšų, negresia. Viceministras pranešė, kad artimiausiu metu bus skelbiami nauji kvietimai teikti paraiškas: „Nuo kovo mėn. pradėsime rinkti paraiškas pagal „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Skirsime 25 mln. EUR ir dar tiek pat – antrajam šaukimui rudenį“. Pasak D.Liutiko, bus sudarytos palankios sąlygos, reikalausime paprastesnių verslo planų, norintiems gauti paramą iki 50 tūkst. EUR. Be to, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui remti dar likę 25 mln. EUR, o šįmet planuojama skirti 12,5 mln. EUR ir paraiškos bus renkamos liepos mėnesį.
ŽŪR taryba 2018 – aisiais pateikė daug pastabų dėl ŽŪM užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengto Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros iki 2030 – ųjų projekto, kuris kitaip dar vadinamas Baltąja knyga.
ŽŪM vadovai tikėjosi ŽŪR tarybos posėdyje sudėlioti paskutinius taškus ir kitą dieną šį projektą oficialiai patvirtinti, tačiau ŽŪR nariai paprašė atidėti Baltosios knygos pasirašymą, nes vis dar turi esminių pastabų. Todėl buvo nuspręsta per artimiausias tris savaites projektą tobulinti.
LR ŽŪR informacija
