Pieno perdirbėjų apsuptyje 18 metų išgyvenusi žemės ūkio kooperatinė bendrovė (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ atliko savo struktūros tyrimus ir padarė išvadą, kad senstant ūkininkams ir rinkoje aštrėjant konkurencijos sąlygoms jau artimiausiais metais pieno gamintojų kooperatyvai galės išsilaikyti tik sujungę jėgas. Todėl prieš pusmetį „Pieno gėlės“ iniciatyva buvo įkurta pirmoji Lietuvoje pieno gamintojų grupė „Pieno partneriai“, kuri pieno supirkėjams per dieną gali pasiūlyti 130 t pieno.
Nerimas dėl ūkininkų amžiaus
Pasak ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktoriaus Rolando Jurkaus, pagrindinis kooperatyvo steigimo tikslas – už parduodamą pieną gauti daugiau pajamų.
„Todėl sulaukėme labai agresyvaus pieno perdirbimo įmonių puolimo. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais jie mums trukdė iš bankų gauti paskolas. Tačiau išgyvenome“, – dalijosi prisiminimais R.Jurkus.
Šiuo metu kooperatyve yra 470 narių, o būta ir per 700 narių. Vidutiniškai „Pieno gėlės“ narių bandoje yra 9 melžiamos karvės. Ūkiuose, kurie turi šaldymo įrangą, vidutiniškai laikoma po 18 karvių, tačiau yra ir laikančių 50 karvių. Per paskutinius devynis metus superkamo pieno kiekis išaugo nuo 15.380 t iki 20.508 t per metus. Smulkiųjų pieno gamintojų dalis kasmet mažėja, pavyzdžiui, 2015 – aisiais savo kooperatyvui jie tiekė 59 proc. pieno, tačiau 2018 – aisiais jau tik 49 proc.
Šiuo metu 12 proc. „Pieno gėlės“ narių peržengė 71 m. amžių, dar 20 proc. yra nuo 60 iki 70 m ir daugiausia – apie 41 proc. narių yra nuo 51 iki 60 m. amžiaus. Taigi jaunesnių, t.y. iki 50 m. amžiaus kooperatinės bendrovės narių yra tik 27 proc. Kokia „Pieno gėlės“ laukia ateitis, kai iš rinkos pasitrauks vyriausieji nariai? Atlikę tyrimus ŽŪKB „Pieno gėlė“ vadovai suprato, kad nedelsiant reikia stiprinti konkurencines jėgas.
Prieš pusmetį „Pieno gėlės“ iniciatyva buvo įkurta Lietuvoje pirmoji pieno gamintojų grupė, kurią nuspręsta pavadinti „Pieno partneriai“. Ją sudaro „Pieno gėlė“, Šilutės rajone veikiantis kooperatyvas „Pamario pienas“, kupiškėnų kooperatyvas „Pienininkai“ ir dar 8 stambūs ūkininkai.
Prastai derėjosi
Kodėl tokia keista gamintojų grupės sudėtis?
„Lietuvoje gamintojų grupę gali sudaryti ne mažiau kaip 10 narių, bet suburti tiek kooperatyvų sudėtinga. Todėl pasikvietėme aštuonis ūkininkus“, – paaiškino R.Jurkus.
Europos Komisija Lietuvai siūlė dar sudėtingesnį variantą – kad gamintojų grupę sudaryti galėtų ne mažiau kaip 20 narių. Lietuvos derybininkai esą išsiderėjuę narių skaičių sumažinti iki 10. Lyg ir reikėtų džiaugtis, tačiau kaimynai lenkai ir latviai derėjosi sėkmingiau. Pasak Žemės ūkio rūmų tarybos nario, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininko bei ŽŪKB „Pieno gėlė“ valdybos pirmininko Jono Kuzminsko, šiose šalyse gamintojų grupes gali sukurti tik penki nariai.
Žemės ūkio ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius tikino, kad Lietuvos atstovai sieks minėtą reikalavimą sušvelninti iki kaimynų išsiderėto, tačiau labiau tikėtina, kad taip nutiks tik nuo 2021 – ųjų, prasidėjus naujajam finansavimo laikotarpiui.
Lenkai moka daugiau
Gamintojų grupės „Pieno partneriai“ steigėjai tikisi, kad derybose su pieno supirkėjais dėl pieno pardavimo kainos daugiau sėkmės galima pasiekti pasiūlius parduoti daugiau pieno. Ar šis argumentas veiks vidaus rinkoje?
Pavyzdžiui, „Pieno gėlė“ apie 50 proc. pieno išveža į kaimynines šalis, daugiausia į Lenkiją. Išveža, nors Lietuvos pieno perdirbimo įmonės dirba nepilnu pajėgumu.
„Esame priversti taip elgtis, nes Lenkijos įmonės mums moka daugiau nei Lietuvoje veikiančios įmonės – atsiperka ir transporto išlaidos“, – sakė J.Kuzminskas.
„Šių metų birželio mėnesį „Pieno partneriai“ į Lenkiją išvežė per 4 tūkst. t pieno, o „Pieno gėlės“ dalis buvo 57-60 proc.“, – sakė R.Jurkus.
Tokia kooperatyvų kryptis Lietuvos pieno perdirbėjams turėtų kelti nerimo. Akivaizdu, kad vis daugiau susikooperavusių pieno gamintojų jau artimiausiais metais pigiai pieno Lietuvos perdirbimo įmonėms neparduos.
LR ŽŪR informacija
