Rugsėjo 12-13 d. LR "Kooperacijos kelio" pirmininkas Jonas Kzuminskas dalyvavo Copa-Cogeca prezidiumų posėdžiuose. Svarbiausios ir įtakingiausios ES lygio žemdirbių organizacijos susirinkime vyko diskusijos su naujuoju Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku Norbert Lins, aptartos Brexit bei klimato kaitos problemos.
Vienas svarbiausių posėdžio momentų buvo susitikimas su naujuoju Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku, vokiečiu Norbert Lins. Prisistatęs ES žemdirbių savivaldos atstovams parlamentaras teigė, kad dėl BŽŪP ateitį nustatančių teisės aktų remsis praėjusios kadencijos Parlamento narių jau atliktu darbu. N. Lins teigė, jog gins ūkininkų pozicijas, tačiau jo atsakymas į klausimą apie tiesioginių išmokų sulyginimą nuvylė.
„Aš esu vakarietis“ – teigė parlamentaras – „Mes turime siekti vienodų išmokų, tačiau turime atsižvelgti į skirtingas sąlygas – tokias, kaip darbo jėgos kaštai. Žiūrint į tai, suprantu, kodėl išmokos šiuo metu netolygios“ – sakė komiteto pirmininkas, regis, patogiai užmiršęs, jog Europos Sąjungoje egzistuoja laisvas darbo jėgos judėjimas, kuris reiškia, kad darbininkai, nepatenkinti atlyginimais, kuriuos išgali mokėti menkas tiesiogines išmokas gaunantys ūkininkai, gali laisvai emigruoti ir darbo ieškoti ten, kur išmokos ir ūkininkų galimybės kur kas didesnės.
Daug dėmesio posėdžio metu skirta Brexit problemai – vyko diskusijos su ES pasirengimo Brexit grupės atstove Dorthe Christensen. Ji pabrėžė, kad Brexit turi ruoštis visi – Europos Komisija turi savo planą, tačiau būtinas kiekvieno verslininko, kiekvienos institucijos pasirengimas. Deja, apskritai dėl Brexit aiškumo kol kas nėra – neaišku, ką galų gale nuspręs Didžioji Britanija – ar vyks, ir kada, nauji Parlamento rinkimai, ar galimas naujas referendumas. ES kol kas gali tik laukti naujienų ir ruoštis – taip pat ir blogiausiam scenarijui.
Ypač daug buvo diskutuota apie klimato kaitos problemas. Diskutuota, jog privalome į klimato kaitos problemą žiūrėti plačiau, neapsiriboti vien Europa. Čia ūkininkai jau ilgą laiką stengiasi ūkininkauti klimatui palankiais būdais, užsiima žalinimu, klimatui ir aplinkai palankia žemdirbyste. Tačiau šiandien matome pasaulinio lygio katastrofas – dega Amazonės miškai, Sibiro taiga – tai tyčiniai, žmonių pradėti gaisrai. Tai – didžiulis smūgis klimatui. Šie gaisrai per labai trumpą laiką gali panaikinti visus pasiekimus, kuriuos ES ūkininkai taip sunkiai pasiekė per žalinimo ir klimato politikas. Taigi, negalima apsiriboti eturime apsiriboti tik jomis – jei norima pasiekti konkrečių klimato tikslų, reikiaį tai įtraukti ir kitas valstybes.
