2017 m. balandžio 6 dieną Briuselyje, Belgijoje Copa-Cogeca sekretoriate įvyko COPA ir COGECA organizacijų Kooperatyvų koordinavimo ir Politikos koordinavimo komitetų posėdžiai, kuriuose dalyvavo LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ Tarptautinių ryšių koordinatorė Inga Siaurusevičiūtė.
Posėdžiuose aptarta, kas darys didžiausią įtaką Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) formavimui, išreikštas nerimas, dėl finansavimo dydžio įvairioms žemės ūkio sritims. Nerimauta, jog visam žemės ūkio sektoriui gali būti skiriama nepakankamai lėšų bei pabrėžta, jog visi kartu privalome stengtis, jog žemės ūkio sektoriui skiriamo finansavimo kiekis nebūtų sumažintas. Taip pat aptartas ir ES daugiametis biudžetas, tai pat buvo pabrėžta būtinybė išlaikyti dabartinio lygio žemės ūkio išlaidas, kitaip ne tik ūkininkų pragyvenimo šaltiniai, mūsų konkurencingumas ir kokybiškas maisto tiekimas būtų pavojuje, bet ir ES aplinkos apsaugos ir socialinių tikslų įgyvendinimas.
Viena iš pagrindinių diskusijų temų - Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES poveikis šalims narėms. Tai daug klausimų ir diskusijų kelianti tema, kurios poveikį pajus visas pasaulis. Svarstoma apie įvairius Brexit scenarijus. Ypač kreipiamas dėmesys į problemas, kurias reikės išspręsti Didžiajai Britanijai paliekant Europos Sąjungą - sienų apsaugos sistemos sukūrimas, importo bei eksporto situacija bei prognozės, susitarimai dėl prekybinių mainų. Taip pat labai aktualus ir biudžeto klausimas, nes po Didžiosios Britanijos pasitraukimo Europos Sąjungos biudžetą pasieks daug mažesnė pinigų sumą.
2017 m. balandžio 7 d. vyko COPA-COGECA konferencija „Pasaulio ūkininkų įjungimas į maisto grandinę. Ji buvo organizuojama kartu su Pasaulio ūkininkų organizacija (WFO). Buvo aptariama politika, kurios tikslas, kad ūkininkai sukurtų tikrą vertę maisto grandinėje ir būtų už tai pripažinti bei plėtotų naujas technologijas, atitinkančias piliečių poreikius.
Aukšto lygio konferencijoje daugiausia dėmesio skirta būdams skatinti ūkininkus ir jų kooperatyvus visame pasaulyje naudoti skaitmenines technologijas ir pažangųjį ūkininkavimą, siekiant patenkinti jų poreikius ir efektyviau kurti modernius ūkius.
Paminėta geroji patirtis kitose šalyse naudojant dronus, palydovus, laukų stabilumo matuoklius, kurie leidžia panaudoti naujausias technologijas žemės ūkyje bei padaryti ūkininkavimą dar pažangesnį. Tikėtasi, kad netolimoje ateityje vis daugiau ūkininkų naudos išmaniąsias technologijas savo ūkiuose ir taip žemės ūkio sektorius taps dar pažangesnis, modernesnis bei kur didesnę pridėtinę vertę, o ūkininkas taps moderniu ir atsakingu verslininku.
