Spalio 16 d. dieną Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos narys ir kooperatyvo „EKO Tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius ir Tarptautinių ryšių koordinatorė Inga Siaurusevičiūtė dalyvavo COPA-COGECA darbo grupės „Pienas ir pieno produktai“ posėdyje.
Jo metu Europos pieno prekybos asociacija (Eucolait) generalinis sekretorius Jukka Likitalo skaitė pranešimą apie trumpalaikės perspektyvas, pagrindines eksporto rinkas ir rizikos valdymą pieno sektoriuje, Europos pieno asociacijos (EDA) generalinis sekretorius Alexander Anton pristatė pieno pramonės ir pieno įmonių strategiją trumpam laikotarpiui, o Naujosios Zeladijos žemės ūkio kooperatyvas Fonterra pristatė ateities viziją pieno rinkoms ir ūkininkams.
Darbo grupės popietinės posėdžio dalies metu vyko diskusijos, buvo aptarta pieno rinkos situacija, kainos ir bendra padėtis šalyse narėse. Pastebėta, kad daugelyje Europos šalių šįmet ypač sudėtingos ūkininkavimui klimato sąlygos, daugelis šalių nukentėjo nuo gausaus kritulių skaičiaus, o tuo tarpu pietų Europą nusiaubė sausra ir gaisrai.
Buvo tikimasi, kad pieno gamyba 2017 m. antroje pusėje bus didesnė nei praėjusiais metais. Padidėjęs kiekis daugiausia priklausys nuo oro sąlygų ir ganyklų. Sviesto trūkumas, stipri sūrio rinka ir didelis nugriebto pieno miltelių eksportas yra 3 pagrindinės dabartinės pieno rinkos ypatybės.
Aptarta pieno rinkos situacija: nuo metų pradžios ES žalio pieno kaina stabilizavosi apie maždaug 33 Eur/100 kg, tam įtakos turėjo ES pieno surinkimo mažėjimas, didelės sviesto ir sūrio paklausos bei stiprus ES eksportas dėl mažesnio tiekimo Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Skirtumas tarp sviesto ir nugriebto pieno miltelių kainų dar niekada nebuvo toks didelis. ES sviesto kainos pasiekė istorinį lygį birželio mėnesio viduryje - 5 000 eurų už toną. Dėl didelės eksporto paklausos ir mažesnės pasiūlos nugriebto pieno miltelių kaina Europos Sąjungoje taip pat išaugo, nors ir mažesniu indeksu, mažinant valstybės intervencijos lygį. Dabartinė sviesto kaina yra tokia didelė, kad net ir apskaičiuojant ją kartu su žema nugriebto pieno miltelių kaina, ekvivalentiška žaliavinio pieno kaina išlieka pelninga.
ES sūrių gamybą skatina pramoninio mozzarella sūrio naudojimas picoms gaminti. Sūrio naudojimas mėsainių bei sumuštinių gamybai taip pat didėja. Mažmeninė prekyba ir sūrio naudojimas toliau didėja, nors mažesnėmis apimtimis. Tikimasi, kad sūrio suvartojimas vienam gyventojui 2017 metais dar pakils 1% siekdamas 18 kg / gyventojui.
ES pieno rinkos pusiausvyra priklauso nuo vidaus veiksnių, tačiau labai daug įtakos turi pasaulinė pasiūla ir paklausa. Atsižvelgiant į didėjančią pieno produktų paklausą, svarbu gauti prieigą prie besivystančių rinkų ir tobulinti mūsų prieigą prie šalių, kuriose mes jau eksportuojame, kad galėtume pasinaudoti ja. Tam tikros dvišalės prekybos derybos (ES, JAV, ES ir Kanada) reprezentuoja strategines ES pieno produktų eksportuotojų galimybes.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra pieno kvotų, sektorius turės būti orientuotas į rinką, kad tiekimas ir paklausa atitiktų maisto grandinės reikmes. Be rinkos orientavimo, pieno sektoriuje yra galimybių, susijusių su ES prekybos politika, bet taip pat su prekybos derybomis susijusių neaiškumų, įskaitant, pvz. būsimus prekybos santykius tarp ES ir JK. Reikėtų atsižvelgti į galimą neigiamą tam tikrų būsimų laisvosios prekybos susitarimų, tokių kaip ES ir Naujosios Zelandijos, poveikį.
Taip pat akcentuotas pieno industrijos indėlis į Bendrąją žemės ūkio politiką: remiantis Copa ir Cogeca ankstesniais svarstymais, pieno sektoriaus politikai reikės įgyvendinti tris pagrindinius tikslus: susidoroti su ypač dideliu rinkos nepastovumu, užtikrinti geresnes pieno gamintojų pajamas ir užtikrinti, kad pieno gamybos sąlygos būtų teisingai taikomos visoje ES. Tai būtina, norint išlaikyti gyvybingas kaimo vietoves ir užtikrinti tvarią šio sektoriaus plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant didėjančiam ūkio konkurencingumui.
Pasak Copa - Cogeca gamintojų lygiu reikia:
• išplėtoti finansines priemones (padedant Europos investicijų bankui). Šios priemonės turi būti prieinamos gamintojams, investuojantiems siekiant apsaugoti savo kapitalą, kai rinkos yra nepastovios. Tai apima paskolų, apyvartinio kapitalo formas (trumpalaikės) ir investicijas (ilgesnio laikotarpio), kurioms turėtų būti sudarytos lanksčios sąlygos ir grąžinamosios išmokos, atsižvelgiant į pienininkystės ūkių pajamų kintamumą;
• užtikrinti mokesčių lengvatas / lankstumą;
• užtikrinti konkurencingas kainas;
Prekybininkų lygiu reikia užtikrinti, kad:
• eksporto paskolos/ garantijos turi būti prieinamos Europos mastu. Susidūrus su rizikingomis rinkomis, ypač krizės metu, kai eksportuotojai yra atsargūs rizikuodami, šios priemonės tampa būtinos;
• susieti prekiautoją su pieno gamintoju per nustatytų kainų sutartis ir ateities sandorius.
Pastaruoju metu vis labiau akcentuojamas žemės ūkio bei aplinkosaugos bendradarbiavimas, kadangi žemės ūkio sektorius daro didelę įtaką ES aplinkai bei kraštovaizdžiui. Žemės ūkio veiklos reguliavimas tampa viena iš priemonių, kaip kovoti su klimato kaita, dirvožemio erozija bei nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimu. Siekiant minėtųjų tikslų, ūkininkai visos ES lygmeniu skatinami vykdyti aplinkai nekenksmingą ūkinę veiklą.
Pieno pramonės ir pieno įmonių strategija trumpam laikotarpiui – Europos pieno asociacija
Fonterra: ateities rinkos ir ūkininkai - Fonterra
