Danai pagrįstai didžiuojasi savo žemės ūkiu, kuris yra vienas veiksmingiausių ir inovatyviausių pasaulyje. Ši sėkmė gali būti siejama su aukštu išsilavinimo ir organizavimo lygiu, kuris ypač akivaizdus Danijos kooperatyvuose, taip pat geru, derlingu dirvožemiu, efektyvia vidine konkurencija ir aukštais vartotojų bei eksporto rinkų reikalavimais. Be to, Danija pirmauja maisto kokybės ir saugos, taip pat naujų žemės ūkio produktų kūrimo srityje.
Danijos žemės ūkio efektyvumą bei inovacijų svarbą Kopenhagoje vykusioje Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio konferencijoje dalyvavęs "Kooperacijos kelio" valdybos primininkas Jonas Kuzminskas pamatė techninių vizitų metu. Organizatoriai – Danijos žemės ūkio ir maisto taryba – suteikė svečiams galimybę aplankyti daržovių, kiaulių, pieno ūkius, dvi technologijų kompanijas, kailių studiją.
Pirmąją konferencijos dieną buvo galima aplankyti daržovių apdirbimo kompaniją „Grønt“. Ji prasidėjo nuo mažo daržovių ūkio, kuris buvo įkurtas 1978 m. Šiaurės Zelandijoje. Šiandien „Grønt“ yra viena didžiausių įvairių lapinių žalumynų gamintojų Skandinavijoje. „Grønt“ buvo pirmoji kompanija, pristačiusi mažus salotų lapelius – jie tapo ypač populiarūs ir vis dar yra svarbus produktas mūsų asortimente.
Salotos ir lapiniai žalumynai auga natūraliomis sąlygomis, atvirame ore. Tai užtikrina vitaminų kiekį, natūralumą, fantastišką skonį ir gražias spalvas. „Grønt“ nuolat tobulina ir modernizuoja maisto saugą, auginimo metodus. „Grønt“ šiandien savo produktus pristato keliems dideliems Danijos mažmeninės prekybos tinklams, taip pat viešojo maitinimo ir maisto paslaugų įmonėms. Dalis produktų eksportuojama - Taip pat eksportuojama į Europos rinką. Kompanijoje darbuojasi ir nemažai lietuvių.
Kita konferencijos dalyvių aplankyta vieta – „Foss“ kompanija, siūlanti maisto kokybės ir saugumo tikrinimo technologijas. Kompaniją 1956 m. įkūrė inžinierius Nilsas Fossas. Jo siekis buvo pasiūlyti automatizuotas ir ekonomiškas alternatyvas maisto ir žemės ūkio pramonėje naudojamiems tyrimams.
Pirmieji „Foss“ prietaisai buvo sukurti grūdų drėgmei tirti. Po jų sekė analitiniai sprendimai pieno pramonei, o šiandien kompanija taip pat apima laboratorijas ir įmones biokuro, pašarų / pašarų, mėsos ir vyno srityse. „Foss“ Danijos būstinė tapo chemometrijos sostine pasaulyje. Iš čia kuriami ir prižiūrimi algoritmai, kurie padeda viso pasaulio įmonėms paversti duomenis informacija, o informaciją - veiksmais. Analizės įrankiai leidžia įmonėms vystyti intelektualius, duomenimis pagrįstus gamybos metodus, sukuriant mažiau atliekų ir gaunant didesnį derlių. Kontroliuodama visų sektorių ir vertės grandinių sąnaudas ir kokybę, kompanija padeda maisto ir žemės ūkio gamintojams apriboti klaidų skaičių, greičiau išplėsti savo verslą ir sumažinti rankų darbą bei darbo sąnaudas.
Taip pat vyko ekskursija į „Novozymes“ kompanijos būstinę. „Novozymes“ yra pasaulinė biotechnologijų įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra už Kopenhagos. Kompanijoje dirba daugiau nei 6 tūkst. žmonių, ji veikia daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Kiniją, Indiją, Braziliją, Argentiną, Jungtinę Karalystę, JAV ir Kanadą. Pagrindinė įmonės veikla yra pramoninių fermentų, mikroorganizmų ir biofarmacijos ingredientų tyrimai, plėtra ir gamyba.
Įmonės istorija prasidėjo 1925 m., kai broliai Haraldas ir Thorvaldas Pedersenai įkūrė Novo Terapeutisk laboratoriją ir Nordisk Insulin laboratoriją, siekdami gaminti insuliną. 1941 m. įmonė išleido savo pirmąjį fermentą tripsiną, išgautą iš gyvūnų kasos ir panaudotą odos minkštinimui. Devintojo dešimtmečio pabaigoje „Novozymes“ pristatė pirmąjį pasaulyje riebalus skaldantį fermentą plovikliams, pagamintą naudojant genetiškai modifikuotus mikroorganizmus. Šiuo metu įmonė siūlo daugelį produktų - tarp jų ir enzimus, padedančius gerinti augalų šaknų struktūrą, didinti gyvūnų maisto įsisavinimą, biokuro efektyvumą.
Svečiai taip pat lankėsi Kopenhagos kailių studijoje. Kailinių žvėrelių sektoriaus svarba Danijos žemės ūkyje – didžiulė – Kopenhagoje vyksta didžiausi pasaulyje kailių aukcionai, tai - pasaulinis prekybos kailiais centras. 67 proc. audinių kailių parduodami būtent čia. Kailiai yra didžiausia Danijos eksporto prekė į klestinčią Kinijos Honkongo rinką, o kailinių žvėrelių auginimas yra trečia pagal dydį Danijos gyvulininkystės rūšis. Kailinių žvėrelių auginimas yra tvari gamyba, suvartojanti maisto pramonės atliekas. Sektorius, kurio augintojai susijungę į kooperatyvą, ne tik užtikrina aukštų gyvūnų gerovės standartų laikymąsi, bet ir skiria ypatingą dėmesį kailių kokybei, o dizaino studija dirba su garsiausias pasaulio dizaineriais.
Ūkininko Peter Christian Sivertsen ekologinis pieno ūkis savo istoriją skaičiuoja nuo 1862 m. Pats ūkininkas šį ūkį perėmė 1999 m. ir pavertė ekologiniu ūkiu. Ūkyje dirba ūkininko šeima – jis pats su žmona – ir du darbuotojai. Ūkyje yra 160 melžiamų karvių, 160 telyčių ir veršelių. Karvės visą vasarą yra ganomos ir ateina į tvartą, kai jas reikia melžti. Karvės melžiamos robotais. Ūkis taip pat turi savo nedidelę pieno parduotuvėlę ir ypač aktyviai priima lankytojus – beveik kasdien čia atvyksta mokinių ar turistų grupės, susidomėję miestiečiai ir kaimynai. „Mes turime parodyti tikrąjį ūkininkavimo veidą, tikrą savo darbą, jei nenorime, kad mūsų įvaizdį už mus kurtų kiti – aplinkosaugininkai ar aršiai nusiteikę gyvūnų gerovės gynėjai“ – įsitikinęs ūkininkas.
