BŽŪP darbo grupėje Copa-Cogeca ekspertai pristatė esminius Europos Komisijos pasiūlymo dėl politikos ateities aspektus – atskirai apžvelgtos siūlomų reformų pasekmės kaimo plėtrai ir nauja „žalioji architektūra“ – aplinkai ir klimatui palankūs politikos elementai.
Kol kas Copa-Cogeca nariams daugiausia nerimo kelia šie politikos elementai:
Biudžetas – BŽŪP biudžeto mažėjimas yra nepriimtinas kone visiems Copa-Cogeca nariams, tačiau kiek skiriasi nuomonės, kaip šią problemą reikėtų spręsti. Daugelis šalių yra pasiryžę didinti savo įnašus į ES iždą, idant būtų galima išlaikyti BŽŪP biudžetą bent jau dabartiniame lygyje, tačiau toks problemos sprendimo būdas netenkina kai kurių Skandinavijos šalių, kuriose vyrauja euroskeptiškos visuomenės nuomonės.
Paprastinimas – ilgai kalbėta apie tai, kad BŽŪP būtina paprastinti, tačiau dabartiniuose pasiūlymuose galima įžvelgti paprastinimą tik iš Briuselio perspektyvos – patikėjus daugiau sprendimų šalims narėms, sumažėja darbo Europos Komisijai. Kol kas neaišku, ar siūloma nauja sistema išties bus paprastesnė ūkininkams.
Politikos nacionalizavimas – perleidus daugelio klausimų sprendimo teisę šalims narėms kyla pavojus, kad skirtingose šalyse pasirinktos priemonės ir paramos schemos pernelyg skirsis, kas iškreips rinką ir konkurenciją tarp ūkininkų. Europos Komisija ramina valstybes nares, kad politikos bendrumas bus išlaikytas, nes Komisija tvirtins strateginius planus, tačiau netolygių sąlygų baimė išlieka. Patys BŽŪP strateginiai planai taip pat kelia nerimą. Baiminamasi, jog gali pernelyg užsitęsti jų tvirtinimas.
Diskusijų taip pat kyla dėl lėšų perkėlimo tarp ramsčių – pagal dabartinius pasiūlymus, iš pirmo ramsčio (tiesioginių išmokų) į antrąjį (kaimo plėtrą) galima bus perkelti net daugiau nei 30 proc. lėšų. Žemdirbių atstovai nerimauja, kad nacionalinės vyriausybės gali pernelyg dideles sumas skirti kaimo plėtros projektams, ypač kaimo plėtros biudžetui mažėjant, ir jie praras saugumo garantą, kurį teikia tiesioginės išmokos.
Ypač daug diskusijų sulaukė Europos Komisijos pasiūlymas privalomai riboti tiesiogines išmokas – jas mažinti nuo 60 000 Eur, ir visiškai „nukirpti“ nuo 100 000 Eur. Tokiam siūlymui nepritaria Estija, Latvija, Vyšegrado šalys, Ispanijos kooperatyvų atstovai, daugelis kitų šalių. Prancūzijos atstovai teigė, kad jų ūkininkus išmokų ribojimas paveisk mažai, Belgijos žemdirbių savivalda pasisakė už pagalbą mažiems ūkiams, o jaunųjų ūkininkų organizacijos CEJA atstovas teigė, jog palaiko patį principą, tačiau paramos perskirstymas turėtų vykti ne pagal ūkių dydį, o apribojant „sofos ūkininkų“ galimybes gauti paramą.
Vaida Leščauskaitė posėdžio metu pabrėžė išorinės išmokų konvergencijos – tiesioginių išmokų vienodinimo – būtinybę. „Baltijos šalių ūkininkai ir toliau gauna mažiausias tiesiogines išmokas visoje ES. Mums žadėjo, kad vidurkį pasieksime 2013 m. – tai neįvyko. Vėliau mus siūlė įvairias schemas – atotrūkį tarp mūsų išmokų ir tam tikros vidurkio dalies mažinti trečdaliu, dabar – perpus. Nežinome, kaip Komisija sukuria tokias formules, tačiau taip ilgai besitęsiantis mūsų ūkininkų diskriminavimas yra nepriimtinas. Siūlymas mažinti kaimo plėtros biudžetą ir tikėtis, kad vyriausybės užpildys spragą padidindamos bendrą finansavimą, taip pat yra žalingas – šalių galimybės skirti tam lėšų yra labai nevienodos. Mūsų ūkininkai statomi į nepavydėtiną poziciją – jie ne tik kad gautų mažiausias tiesiogines išmokas, bet ir kaimo plėtros parama būtų mažesnė, nei vakarų kaimynams.“ – teigė Vaida Leščauskaitė, pridėdama, kad Europos Komisijos pasiūlymuose yra ir pagirtinų elementų – parama jauniesiems ūkininkams ir kartų kaitos skatinimas, parama rizikos valdymo priemonėms, gamintojų grupėms ir ūkininkų bendradarbiavimui.
