Naujienos

Diskusijos dėl pieno kainų

Žemės ūkio rūmuose birželio 3 d. įvyko pieno gamintojų, valdžios institucijų vadovų ir perdirbėjų susitikimas dėl žalio pieno supirkimo kainų aktualijų. 

 

Susitikimo dalyvius pasveikino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, pažymėdamas, kad pieno sektorius Lietuvoje turi gilias tradicijas. Pirminė pieno gamyba yra viena pagrindinių žemės ūkio šakų, o pieno perdirbimas–svarbiausia maisto perdirbimo sritis. Sektorius yra svarbus gyventojų užimtumo šaltinis. Lietuviški pieno gaminiai sėkmingai konkuruoja eksporto rinkose ir ilguoju laikotarpiui, augant pieno paklausai pasaulyje, turi geras vystymosi perspektyvas. Tačiau dėl sektoriaus specifikos, išorinių veiksnių bei iš praeities paveldėtų struktūrinių problemų, pieno sektorius išlieka gana pažeidžiamas. Sektorius, ypač pirminės gamybos grandis, išlieka labai svarbus kaimo gyventojų užimtumui ir pragyvenimo pajamoms.  

 

Susitikimui moderavęs Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis apžvelgė pieno supirkėjų pasiskirstymą Lietuvoje pagal apskritis: Klaipėdos–5, Telšių-6, Šiaulių-10, Panevėžio-11, Tauragės-6, Kauno-7, Marijampolės-10, Alytaus-9, Vilniaus-6, Utenos-1.

 

2018 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo laikoma 269,4 tūkst. karvių, 5,0 proc. mažiau, palyginti su 2017 m. rugpjūčio 1 d. (per metus pieninių karvių banda sumažėjo 14,2 tūkst. karvių).

 

Ūkių, laikančių karves, 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo 39,0 tūkst., palyginti su 2017 m. rugpjūčio 1 d. jų sumažėjo 12,5 proc. (5,6 tūkst.).

S. Dimaitis iškėlė klausimą visų diskusijoms, kodėl už tokios pačios kokybės pieną, mokama skirtinga kaina? Žemiau pateikta informacija, kiek EUR/t pieno moka supirkėjai.

  1 Kooperatyvas „EKO tikslas“ 342,4
  2 Bariūnų ŽŪB (Joniškio r.) 338,7
  3 UAB „Nordic proteins“ 327,5
  4 UAB „Marijampolės pieno konservai“ 320,9
  5 AB „Žemaitijos pienas“ 318,6
  6 ŽŪK „Pienas LT“ 317,7
  7 Kooperatyvas „Eko Žemaitija“ 312,6
  8 AB „Pieno žvaigždės“ 309,2
  9 AB „Rokiškio sūris“ 308,8
  10 ŽŪB „Šaltekšnis“ 300
  11 AB „Vilkyškių pieninė“ 297,1
  12 UAB „Lukšių pieninė“ 288,6
  13 UAB „Biržų pienas“ 281,1
  14 UAB „Pieno partneriai“ 277,7
  15 ŽŪKB „Pieno gėlė“ (Plungės r.) 272,4
  16 ŽŪK „Suvalkijos pienas“ 271,3
  17 ŽŪK „Sodžiai“ 271
  18 ŽŪK „Senoji kryžkelė“ 270,8
  19 UAB „Salgina“ 261,9
  20 A. Augėno IĮ 261,8
  21 KB „Panemunys“ 261,5
  22 Kooperatyvas „Pienininkai“ 261,3
  23 ŽŪK „Rešketėnai“ 260,4
  24 UAB „Ineuda“ 257
  25 ŽŪK „Melbras“ 254,8
  26 ŽŪK „Dobilo lapas“ 254,1
  27 ŽŪK „Sintautų pienas“ 253
  28 ŽŪK „Džiaugsmelis“ 251,5
  29 Kooperatyvas „Pieno puta“ 250,4
  30 UAB „Šalva“ 249,4
  31 KB „Ūkininkų pienas“ 246,6
  32 J.Vaitkevičienės ĮI (Alytus) 245,9
  33 UAB „Pieno upės“ 245,7
  34 UAB „Rimdalė“ 245
  35 UAB „Pakražantė“ 241,9
  36 UAB „Milkė“ 241,7
  37 ŽŪK „Normas“ 240,8
  38 UAB „Transmilk“ 240,6
  39 UAB „Pienlita“ 238,6
  40 UAB „Daisiva“ 238,6
  41 KB „Dzūkijos pienas“ 235,9
  42 KB „Agrobanga“ 235,7
  43 Koop. bendrovė „Balt pienas“ 234,9
  44 ŽŪKB „Pamario pienas“ 230,7
  45 MB „Dobiliukas“ 230,6
  46 ŽŪB „Pienė“ Kretingos r. 230,3
  47 KB „Žalioji lanka“ 229
  48 ŽŪK „Krosnos pienas“ 224,2
  49 UAB „Sakela“ 223,7
  50 UAB „Muštuvis“ 222,1
  51 L. Kaminskienės psp 220,2
  52 Pienininkystės kooperatyvas „Žalmargė“ 218,7
  53 ŽŪK „Šiaurės pienas“ 218,3
  54 KB „Raseinių pienas“ 217
  55 ŽŪK „Paežerių pienas“ 216,5
  56 KB „Lietuviškas pienelis“ 214,2
  57 ŽŪK „Pieno šaltinis“ 201
  58 UAB „Krokialaukio pieninė“ 187
     

Pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktas pažymas, net  41 proc. pieno supirkta iš stambių pieno tiekėjų, tiekiančių daugiau kaip 1,3 t pieno per dieną. Dar svarbu pažymėti, kad per 2018 m. liepos mėn. buvo supirkta 133,49 tūkst. t pieno, 6,2 proc. mažiau, palyginti su 2017 m. liepos mėn.

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 IX skirsnio I skyriaus III dalies 3 punkte nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai turi imtis priemonių užtikrinti, kad žalias pienas atitiktų šiuos kriterijus:

 

1) bendras bakterijų skaičius 30 laipsnių šilumos piene negali viršyti 100 tūkst. KVS/ml (nustatoma skaičiuojant per du mėnesius atliktų tyrimų reikšmių, per mėnesį atliekant  ne mažiau kaip du tyrimus, geometrinį vidurkį).

 2) somatinių ląstelių skaičius negali viršyti 400 tūkst./ml. (nustatoma skaičiuojant per tris mėnesius atliktų tyrimų reikšmių, per mėnesį atliekant  ne mažiau kaip vieną tyrimą, geometrinį vidurkį).

Nacionalinio lygmens pieno supirkimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“, numatoma, kad:

Bendras bakterijų skaičius piene įvertinamas pagal per du mėnesius atliktų visų tyrimų geometrinį vidurkį;

Somatinių ląstelių skaičius įvertinamas pagal per tris mėnesius atliktų visų tyrimų geometrinį vidurkį;

Geometriniam vidurkiui apskaičiuoti naudojami visų per nustatytą laikotarpį atliktų kokybės tyrimų duomenys pagal VMVT gamintojui suteiktą gyvūnų laikymo vietos kodą;

Atsiskaitymui už pieną taikomas paskutinis įskaitinį laikotarpį apskaičiuotas kokybės tyrimų geometrinis vidurkis.

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje pateikiama nuoroda į būtinąjį sutarčių turinį, kuris apima už pieno tiekimą mokėtinos kainos nurodymą: „yra pastovi ir nustatoma sutartyje ir (arba) apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, kurie gali apimti rinkos sąlygų pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius, pristatyto žalio pieno kiekį, taip pat jo kokybę ar sudėtį.“

 

Apie kooperacijos svarbą kalbėjo ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius. Pieno gamintojai pažėrė daug klausimų į susitikimą atvykusiam Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovui Egidijui Simoniui.

 

Į aštrius pieno gamintojų klausimus atsakinėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas bei Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, pažadėję aktyviai užsiimti pieno rinkos priežiūra ir ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgalinimu.

„Svarbiausia kalbėtis, diskutuoti, stengtis susitarti ir ieškoti ne priešų, o partnerių ir bendradarbiauti siekiant kuo palankesnių rezultatų“, – reziumuodamas susitikimo diskusiją sakė A. Svitojus.

 

LR ŽŪR informacija