Baltoji knyga nubrėžia Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją po 2020 metų: ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas.

Baltojoje knygoje atsižvelgiama į visų šalies piliečių interesus, neišskiriant konkrečių regionų, sektorių ar interesų grupių. Išskiriami keturi pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai: kaimo vietovių gyvybingumas, konkurencingo žemės ūkio ir kaimo verslo plėtra, ūkių atsparumas rizikai ir tvarus ūkininkavimas bei vietinės produkcijos vartojimas ir kaimo įvaizdis.

 „Aštuonis mėnesius intensyviai ir konstruktyviai dirbome. Žemdirbių, mokslo ir kaimo bendruomenės į šią organizacinę inovaciją pažiūrėjo rimtai, karštų diskusijų buvo iki paskutinio momento. Parašai tampa tam tikru įsipareigojimu, kad tai ne tik ministerijos ar politikų reikalas, bet ir ūkininkų, ir mokslo bendruomenės, kad iki 2030–ųjų kryptingai atliktume veiksmus, kurie yra aprašyti, tam, kad mūsų kaime būtų žmonių, daugiau inovacijų, šiuolaikinių verslų. Paprastai kalbant – kad kaime būtų ne tik gamta, ne tik žmonės, bet ir pinigų. Džiaugiuosi, kad pasiekėme susitarimą ir nuoširdžiai  noriu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo“, –  kalbėjo ministras G. Surplys.

Ministras informavo, kad jau paskirtas atsakingas asmuo, ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose konsoliduosiantis veiksmus, kad tai, kas parašyta, eitų į veiksmų planą, atsirastų atsakomybės už kiekvieną to plano dalį, kad būtų įgyvendinta tai, kas pažadėta.

 Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, nuo pat pradžių stebėjęs Baltosios knygos rengimą, pripažino, jog kritika gal ne visada buvo maloni, tačiau po kiekvienos kritikos Baltoji knyga gerėjo. Rezultatas gal ir nėra tobulas (tobulumui ribų nėra), bet išties kokybiškas.

„Smagu, kai yra bendras nusiteikimas, tikėjimas, kad galime kažką padaryti“, – dėl projekto, kuris suvienijo skirtingų interesų grupes dėl kaimo ir žemės ūkio plėtros perspektyvos, džiaugėsi ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Parengta pagal ŽŪM ir ŽŪR informaciją.